5 nuotr.Antradienį Seimo plenariniame posėdyje pirmąjį konstitucinį balsavimą įveikė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą Rolando Pakso byloje įgyvendinanti Konstitucijos pataisa. Kad pataisa būtų galutinai patvirtinta, po trijų mėnesių pertraukos įvyks dar vienas balsavimas.
Palaikymą projektui išsakė Darbo frakcijos narys Andrius Mazuronis. Parlamentaras pareiškė, kad Seimas priėmęs šias pataisas, turi nusiplauti ilgametę gėdą.
„Tai svarbus balsavimas kuris gali nuplauti gėdą nuo šitų rūmų. Gėda dėl to, kad šitą Konstitucijos pataisa tik dabar yra priiminėjama. Gėda tikriausiai dėl to, kad jau berods du kartus ji buvo iki šios stadijos daėjus ir niekaip Seimas bei Lietuvos politinis elitas nerasdavo savyje jėgų ir stiprybės priimti šitą Konstitucijos pataisą. Mes kalbame apie gėdą kuri yra iššaukta baimės tikriausiai, revančizmo baimės, politinės konkurencijos baimės, leidimo laisvai žmogui dalyvauti, baimės turėjimo proporcingų bausmių jeigu taip galima pavadinti",- plenarinio posėdžio metu negailėjo kritikos ankstesniems sprendimams Seimo narys.
Taip pat palaikymą tokioms pataisoms pareiškė ir praėjusiuose prezidento rinkimuose dalyvavęs parlamentaras Mindaugas Puidokas.
„Prieš 11 metų, 2011 m. Europos Žmogaus Teisių Teisme Prezidentas Rolandas Paksas laimėjo bylą. Teismo Didžioji kolegija savo sprendime konstatavo, kad „Nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto buvo neproporcingas".
Pasikartosiu - vienuolika metų Lietuva nevykdė Europos žmogaus teisių teismo sprendimo. Kaip tai suderinama su demokratija? Kaip tai suderinama su teisinės valstybės sąvoka? Akivaizdu, kad toks ilgas delsimas - tai sąmoningas politinis sprendimas. Sprendimas tų politinių jėgų, kurios
palaikė jo nušalinimą iš prezidento posto. Šie faktai aiškiai byloja, kad tuo metu vyko brutalus politinis susidorojimas ir politinių galių perėmimas pasinaudojus susidariusia situacija.
Norisi tikėti, kad šiandien bus ta diena, kai Lietuvos Seimas balsavimu patvirtins Europos žmogaus teisių teismo sprendimą" - teigė M. Puidokas.
Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų priėmimo stadijoje balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.
Priėmus Pagrindinio šalies įstatymo pataisą, būtų sudarytos teisinės prielaidos asmeniui, praėjus ne mažiau kaip 10 metų po konstitucinės sankcijos pritaikymo, t. y. po pašalinimo iš einamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos proceso tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, vėl įgyti teisę eiti Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Tai reikštų, kad R. Paksas vėl gales siekti prezidento, Seimo ar Vyriausybės nario posto.
Respublika primena:
2011 metų sausio 6 dieną Europos žmogaus teisių teismas konstatavo, kad nušalinant Prezidentą Rolandą Paksą buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) Pirmojo protokolo 3 straipsnis.
2014 metų kovo 25 dieną, Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komitetas priėmė išvadą, kurioje teigė, kad Lietuva, visam gyvenimui suvaržiusi teisę dalyvauti rinkimuose, pažeidė Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 25 straipsnį ir tuo pačiu Rolando Pakso politines teises „balsuoti ir būti išrinktam per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus remdamasis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu, kurie garantuoja laisvą rinkėjų valios išreiškimą."
Lietuvai nevykdant šių institucijų sprendimų, gresia oficialios sankcijos tarptautiniu mastu.
