Vyriausybė grįžo prie pernai rudenį jau svarstyto Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo, apribosiančio privačių pensijų fondų apetitus. Tačiau priimti sprendimų, svarbių daugiau nei milijonui senatvei kaupiančių žmonių, Ministrų kabinetas neskuba - skaičiuoja, ar pakaks pinigų rinkiminiam saldainiui.
Premjeras Andrius Kubilius šią savaitę pareiškė, kad iki Seimo pavasario sesijos pradžios tikrai bus apsispręsta dėl įstatymų paketo, kuris taps vienu iš kertinių pensijų reformos akmenų.
„Jis pakeis privataus pensijų kaupimo reikalus Lietuvoje, sukurs aiškesnį ir skaidresnį mechanizmą, pagrįstą realiais finansais“, - žadėjo A.Kubilius.
Iki praėjusių metų gruodžio 31 d. pensijų kaupimo bendrovių veiklą prižiūrėjusi Vertybinių popierių komisija (VPK) nustatė, kad nemažą dalį fonduose sukaupto turto juos valdančios bendrovės yra investavusios į jas įsteigusių finansinių grupių išleistus investicinius produktus.
VPK nustatė, kad pensijų kaupimas fondus valdančioms bendrovėms neša didesnius pelnus nei investicinių fondų valdymas ar kita finansinė veikla. Tačiau patys pensijų fondų dalyviai to nejunta. Per 7 metus daugiau nei milijonui dalyvių fondai tesukaupė po 3 tūkst. litų, kuriuos jiems pervedė valstybė, o patys žmonėms neuždirbo net po 100 litų.
Su fondų uždirbtomis menkomis lėšomis visiškai nesusieti jų darbuotojams mokami didžiuliai atlyginimai. O štai „Sodra“, administruojanti kaupiamąsias įmokas ir prižiūrinti su jomis susijusias informacines sistemas, nuo 2004 m. už tai negavo nė cento.
Projektu siekiama atpiginti II pakopos pensijų kaupimo sistemą jos dalyviams, mažinti pensijų fondus valdančių bendrovių atskaitymus, pakoreguoti bendrus pensijų fondų investavimo principus, nustatyti apribojimus kai kurioms ypač rizikingoms investicijų rūšims.
Tačiau numatytas ir pensijų fondus dar sočiau pamaitinsiantis variantas: jei jų dalyvis apsispręstų prie valstybės skiriamų 2 proc. „Sodros“ įmokų sumos savanoriškai pridėti dar 2 proc. iš savo kišenės, valstybė atriektų antra tiek. Tuomet į fondą plauktų jau nebe 2, o visi 6 proc. „Sodrai“ priskaičiuotų mokesčių.
- Kodėl Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai juda vėžlio žingsniu? - klausė „Respublika“ socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato JANKAUSKO.
- Priminsiu, kad įstatymų pakeitimo projektai dar pernai buvo registruoti Seime, bet po Teisės departamento pastabų buvo tobulinami.
- Ar betobulinant neišnyko planuotų sugriežtinimų esmė?
- Esminiai dalykai nesikeitė: palikta teisė dalyviui greičiau apsispręsti dėl kaupimo bendrovės pakeitimo, atsisakant 3 m. būtino termino. Numatyta ir galimybė pereinamuoju laikotarpiu žmogui rinktis įvairius variantus, taip pat ir atsisakyti tolesnio kaupimo II pakopos pensijų fonduose ir grįžti į „Sodrą“, taip pat papildoma valstybės parama.
- Ar biudžete užteks pinigų valstybės paramai, kuri būtų skiriama tiems fondų dalyviams, kurie sutiks papildomus 2 proc. mokėti iš savo asmeninių lėšų?
- Tuos dalykus dar deriname, modeliuodami ir skaičiuodami tiek finansavimo šaltinius, tiek projektuose siūlomas priemones.
- Gal vis dėlto reikėtų pasakyti tiesą, kad minimalią algą gaunantis žmogus pensijų fonde aukso kalnų nesukaups? Juk iki šiol tokie dalyviai daugiau prarado iš „Sodros“, nei sukaupė.
- Kaip tik dėl to ir norime sugriežtinti pensijų fondų atskaitymus. Projektuose numatyta palikti tik atskaitymus nuo turto, o atskaitymai nuo įmokų bus laipsniškai mažinami iki nulio. Siekiama, kad tik sukaupdamos daugiau turto fondų dalyviams, pensijų fondus administruojančios bendrovės turėtų galimybę uždirbti, bet jokiu būdu ne imdamos atskaitymus nuo įmokų, kaip iki šiol buvo.
- Jau trečius metus pensijų fondams pervedamos lėšos iš Stabilizavimo fondo, t.y. valstybės pinigai. Nejau neįmanoma įstatymu sugriežtinti tvarkos, kad fondai savo algoms galėtų naudoti tik tas lėšas, kurias patys žmonėms uždirbo, o ne gavo dovanų iš valstybės?
- Kad įstatymų būtų laikomasi, reikia, kad jie būtų parengti bent jau su elementariais reikalavimais. Jūs neklausiate, pavyzdžiui, apie bankų darbuotojų atlyginimus, nes žmonės patys jiems pinigus neša. Pasakykite nors vieną II pensijų pakopos dalyvį, kuris ne savo noru pasirašė sutartį, kad kaups tame fonde.
- Tikrai yra, ir ne vienas, kurie gavo iš fondų agentų po 50 litų už tai, kad tą sutartį pasirašytų. Žmonės buvo klaidinami, kad čia ne jų, o valstybės pinigai, ir kad jie bet kokiu atveju išloš.
- Iš tikrųjų taip. Bendromis jėgomis mes galime ir turime žmones informuoti, kuo labiau ir kuo tiksliau apie visas sąlygas. To ir siekiame nauju projektu, kurį tik pradėjome svarstyti, o kaip baigsis, matysim.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
