Savaitės žmogus - prezidentas Valdas Adamkus, kurio sprendimas Lietuvos ordinu apdovanoti KGB generolu tituluojamą Rusijos pilietį prieštaravo Konstitucijai.
2002 m. birželio 14-ąją V.Adamkaus pasirašytą dekretą tuometį Rusijos susisiekimo viceministrą Vladimirą Jakuniną apdovanoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi Konstitucinis Teismas (KT) pripažino antikonstituciniu.
Prezidentas Baobabas
Seimo narys Saulius Pečeliūnas teigė, kad KT nenagrinėjo prezidento institucijos galių ribų - ex officio, todėl tokios problemos gali iškilti ir būsimiesiems šalies vadovams.
Net ir po KT sprendimo apie Konstitucijai prieštaraujantį V.Adamkaus dekretą bei jį paskelbus “Valstybės žiniose” V.Jakuninas nebuvo išbrauktas iš oficialaus Prezidentūros apdovanotųjų asmenų sąrašo.
“KT pateikė tik sprendimą, bet ne atsakymą į mūsų klausimus ir juo labiau šio klausimo visavertį išaiškinimą, - aukštųjų teisėjų darbu nusivylė S.Pečeliūnas. - Seimo nariai klausė KT - koks yra tokio pobūdžio prezidento pažeidimo santykis su kitais Konstitucijos klausimais - priesaika, ex officio galiomis“.
Ar jos beribės, ar kaip nors ribojamos? Ar tai buvo valstybės vadovo priesaikos pažeidimas, o jeigu taip, šiurkštus ar ne.
KT tik atsakė, kad prezidento dekretas prieštarauja vienam Konstitucijos straipsniui, todėl kitų nusprendė ir netirti. Pasirodo, kad šio teismo teisėjai viršija savo galias, nes jau įsivaizduoja, kad virš jų - mėlynas dangus, todėl jie yra visagaliai. Kai jų prašoma atsakyti į pateiktus klausimus, jie tiesiai sako: “Neatsakysime!” Ir susidaro įspūdis, kad jų jau niekas negali priversti atlikti pavestą užduotį iš esmės.
KT, matyt, nesuprato, kad šiuo atveju nėra jokios reikšmės, apie kurį prezidentą kalbame - Adamkų, Grybauskaitę ar Baobabą. KT privalėjo atlikti išsamų tyrimą ateities valstybės vadovų labui”.
Prezidentas V.Adamkus yra viešai teigęs, kad V.Jakunino nepažinojo, nežinojo apie jo praeities veiklą, tarnystę KGB. Kadangi KT nematė reikalo apklausti kadenciją baigusį prezidentą, taip ir liko neaišku, kas V.Adamkų paskatino ar privertė ordiną įteikti prieštaringam asmeniui iš ne itin draugiškos Lietuvai valstybės.
Ieškojo Estijos priešų
Tai, kad šiuo metu Rusijos geležinkeliams vadovaujantis V.Jakuninas nėra palankiai nusiteikęs Lietuvos ir visų Baltijos valstybių atžvilgiu, rodo keli į nemalonią istoriją įtraukto V.Adamkaus nemėgstami faktai.
Buvęs KGB generolas V.Jakuninas šio dešimtmečio pradžioje tapo apaštalo Šv.Andrejaus fondo ir Rusijos nacionalinės garbės centro atstovu bei tarptautinio forumo “Civilizacijų dialogas” vienu įkūrėjų. Jis apdovanojo V.Adamkų Šv.Andrejaus žvaigžde. Apdovanojo ne šiaip sau, o už viešą paramą “Civilizacijų dialogui”. Tuomet jis V.Jakuninui buvo priverstas atsidėkoti lietuvišku ordinu. Neoficialiai teigiama, kad dekretą dėl šio apdovanojimo prezidentui pakišo buvęs jo patarėjas Albinas Januška.
Artima pažintis su V.Jakuninu prezidentui V.Adamkui itin nemaloniai atsirūgo 2007 m. pavasarį, kai Estijos valdžia nusprendė perkelti Bronzinio kario paminklą ir SSRS kareivių palaikus iš Talino centro į karių kapines.
Jau būdamas aukšto Lietuvos ordino kavalieriumi, Rusijos geležinkelių vadovas tuomet kreipėsi į V.Adamkų. Savo laiške V.Jakuninas įsakmiai reikalavo, kad mūsų šalies vadovas pasmerktų Estijos valdžią, nusprendusią apsivalyti nuo sovietinio palikimo.
Beveik tuo pat metu Rusijos geležinkeliai paragino šalies įmones du kartus sumažinti naftos produktų, metalų ir anglių eksporto per Estiją mastus.
2007 m. rudenį šių eilučių autorius lankėsi viename “Civilizacijų dialogo” forume, kuris vyko itin prabangiuose kelių viešbučių kompleksuose Rodo saloje Graikijoje.
Šiame renginyje, kur įprastai susirenka Rusijos, Graikijos ir Indijos politikai, visuomenininkai ir verslininkai, itin garsiai keiksnojama visa Vakarų civilizacija, pasaulėžiūra, kurios šalininku laikomas ir V.Adamkus.
Rėksniai tegul rėkia
“Respublikai” Rodo saloje pavyko pakalbinti gausios Kremliaus apsaugos apsuptą V.Jakuniną, kuris tais metais buvo laikomas vienu iš kandidatų į Rusijos prezidento postą. Šiandien skelbiame šio interviu ištraukas.
- Ką manote apie tai, jog kai kurie Lietuvos politikai spaudė prezidentą V.Adamkų atimti iš jūsų jo paties įteiktą ordiną?
- Apie tokias kalbas galvoju atsainiai ir didelio dėmesio joms neteikiu. Jau ir anksčiau girdėjau apie Lietuvoje sklandžiusius gandus apie mano kuklią asmenybę.
Visuomet rėkia nesugebantys nuveikti nieko pozityvaus, bet jiems miela destrukcija. Tada ir pasigirsta tokie šūkiai: “Atsargiai, rusai eina!”, “KGB!”
- Tai natūralu, nes KGB veikla Lietuvoje, penkiasdešimt metų trukusi mūsų šalies okupacija verčia sunerimti, kai ir verslo projektuose sušmėžuoja šios ar panašių įstaigų pavadinimai?
- Tokiems žmonėms norėčiau labai ramiai pasakyti, kad kai vienu JAV prezidentu tapo buvęs CŽV vadovas, niekas ten taip isteriškai nešūkavo apie specialiųjų tarnybų veiklą.
- Lietuviams jūs patartumėte draugauti ne su Vakarais, o Rusija ir daugiau nebesibaiminti KGB?
- Jūsų draugystė su Vakarais yra visiška nesąmonė, nes lietuviai kaip jokia kita tauta nėra taip glaudžiai susijusi su pravoslavais, Rusija. Prisiminkite vien Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus.
Todėl dabar bandyti perimti kažkokią ideologiją, kad Lietuva yra buferis tarp Vakarų ir Rusijos, tiesiog neperspektyvu. Kur kas vaisingesnė bus tokia politika, kuri Europos dalimi laikys ne tik Baltijos šalis, bet ir Rusiją.
Jūsų kaimynų estų bandymai atsiriboti nuo Rusijos įtakos yra taip pat neproduktyvūs. Dar daugiau, estų sakymas, kad Rusija yra priešas, tai didelė bėda.
Mes kartu su Iranu
- Kokia buvo ordinų apsikeitimo su V.Adamkumi istorija?
- Kitados mes nuoširdžiai ir pagarbiai prašėme prezidento V.Adamkaus priimti mūsų ordiną už jo palaikymą “Civilizacijų dialogui”. Mūsų forumo pirmaisiais ideologais ir reklamuotojais juk buvo ne rusai, ne amerikiečiai ir ne vokiečiai.
Jais tapo iraniečiai, o konkrečiai - buvęs Irano prezidentas Chatamis, kuris pirmas pranešė apie “Civilizacijų dialogą”. Lietuva tapo pirmoji, kuri priėmė UNESCO konferenciją dėl šio forumo. V.Adamkaus vaidmenį, kalbant apie forumo vystymąsi, mes pripažinome kaip ypatingą, todėl ir pasiūlėme jam priimti mūsų premiją. V.Adamkus šį pasiūlymą apsvarstė ir priėmė.
Už “Civilizacijų dialogą”, kurį kūrėme tarsi kartu, V.Adamkus įteikė ordiną ir man. Atvykau į Vilnių ir apdovanojimą atsiėmiau asmeniškai iš prezidento V.Adamkaus rankų. Aš tuo didžiuojuosi, nes viską, ką mes darome savo artimiems kaimynams, darome bendram labui.
- Ar V.Adamkus yra dalyvavęs “Civilizacijų dialogo” forumuose?
- Čia jis dalyvavo ne kaip Lietuvos vadovas, o kaip kadenciją baigęs prezidentas. Valstybės vadovai į nevyriausybinių organizacijų renginius, juo labiau svetimose šalyse, paprastai nevažiuoja.
Kai pirmą kartą vykau į Lietuvą susitikti su prezidentu V.Adamkumi, jaučiau tam tikrą susikaustymą prieš susitikimą su šiuo “čikagietišku lietuviu”.
Tačiau susitikimas pavyko, man labai patiko ir prezidento žmona, tarp mūsų užsimezgė labai geranoriški santykiai. Manau, kad jeigu situacija susiklostys vėl palanki, mes susitiksime, ir tas pokalbis bus toks pat nuoširdus.
Visi tuščiakalbiai ir provokatoriai, kurie pradėjo kalbas, kodėl man prezidentas V.Adamkus davė ordiną, turėjo nusivilti - Lietuvos vadovas šį puolimą deramai atlaikė ir dėl to aš tai vertinu.
Jeigu tai galima spausdinti Lietuvoje, perduokite V.Adamkui mano palaikymą, linkiu jam geros sveikatos, sėkmės bei kuo geriausių jūsų šalies ir Rusijos santykių.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
