1 nuotr.Tvyrant įtampai su Rusija, sekmadienį Armėnijoje vyksta atidžiai stebimi parlamento rinkimai, kuriuose ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas tikisi užsitikrinti dar vieną penkerių metų kadenciją.
Apie 2,5 mln. rinkėjų gali atiduoti savo balsą šioje Pietų Kaukazo respublikoje, kuri pastaraisiais metais dideliam Maskvos nepasitenkinimui sustiprino ryšius su Europos Sąjunga (ES).
Pagrindiniai nesutarimų objektai yra būsimi santykiai su ilgamečiu priešininku Azerbaidžanu ir jo rėmėja Turkija, taip pat Armėnijos pozicija konflikte tarp Rusijos ir Vakarų.
2023 m. Jerevanas patyrė skaudų pralaimėjimą ginče dėl Kalnų Karabacho regiono.
Po to, kai Azerbaidžanas smurtu užkariavo šią teritoriją, daugiau kaip 100 tūkst. etninių armėnų buvo priversti bėgti, o opozicija apkaltino N. Pašinianą nacionalinių interesų išdavyste.
Dar vienas nesutarimų objektas yra suartėjimas su ES, kurį ministras pirmininkas 2025 m. įtvirtino įstatymu.
Dėl to Jerevanas pradėjo artėti susidūrimo su Maskva link.
Tačiau dar neaišku, ar Kremliaus grasinimai ir priemonės, kurių ėmėsi Rusijos vyriausybė, tokios kaip armėniškų gėlių ir maisto produktų importo draudimas, padės ar trukdys prorusiškai opozicijai šalyje.
N. Pašinianas sulaukė JAV vyriausybės, vadovaujamos prezidento Donaldo Trumpo, paramos.
Valstybės sekretorius Marco Rubio specialiai sustojo Jerevane, kad pasirašytų dvišalį bendradarbiavimo susitarimą.
