Ministras apie opozicijos kritiką dėl Ruginienės planų B ir C: kvestionuoti kolektyvinių sutarčių nereikėtų

„Tuos alternatyvius sprendimus šiandien uždarame posėdyje pristatėme, mano supratimu. Tik reikėtų visą laiką suprasti, kad sutarčių kvestionavimas savaime yra įdomus toks žanras. Turime sutartis su NATO, 5-asis straipsnis galioja, niekas jo neatšaukė. To kvestionavimo, manau, nereikėtų“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams komentavo R. Kaunas.

„Visi kampai, manau, buvo įvardyti – galimi ir negalimi, įvairūs hipotetiniai žanrai buvo išvardyti. Vėlgi Lietuvos nacionalinis gynybos planas yra integruotas į NATO gynybos planus, ir jeigu, neduok Dieve, kažkas nutiktų, kad kažkas nesuveiktų, nacionalinis gynybos planas egzistuoja“, – akcentavo jis.

Opozicija kritikavo ir premjerę Ingą Ruginienę – ji į Seimo NSGK posėdį buvo pakviesta paaiškinti, kokie yra valstybės saugumo užtikrinimo planai B ir C, apie kuriuos ji užsiminė viename interviu. Esą Seimo komiteto posėdyje ji kalbėjo mažiausiai ir apie minėtus scenarijus nieko nepasakė.

Krašto apsaugos ministras tikino, jog yra svarstomos įvairios galimybės.

„Premjerės buvo paklausta, ar yra galvojama, kas būtų, jeigu būtų. Tai atsakymas yra: galvojama, kas būtų, jeigu būtų. Niekas nesėdi ir nelaukia, kol kažkas ateis ir už mus padarys darbus“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, kiek Lietuva galėtų atsilaikyti viena be sąjungininkų, R. Kaunas teigė negalintis atskleisti tokių duomenų.

„Į tą klausimą aš negaliu atsakyti. Ta prasme, aš žinau, bet nenoriu to sakyti, negaliu tiesiog to atsakyti. Tai yra planų sudedamoji dalis“, – komentavo ministras.

„Jeigu planai keičiasi, viskas yra adaptuojama ir pritaikoma naujai realybei“, – pabrėžė jis.

Kaip skelbta, sausio pabaigoje, duodama interviu naujienų portalui „Delfi“, I. Ruginienė teigė, jog NATO subyrėjimo atveju jos vadovaujama Vyriausybė turėtų ne tik A, bet ir B, ir C planus valstybės saugumui užtikrinti. 

Vasarį Seimo opozicinių frakcijų vadovai pakvietė ministrę pirmininkę šiuos planus pristatyti bendro posėdžio metu. Prieš tai Vyriausybės vadovė buvo kviesta ir į Seimo NGSK posėdį, tačiau tuo metu ji teigė kvietimo nesulaukusi. 

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis tokių ministrės pirmininkės žodžių komentuoti nesiėmė. Jo teigimu, NATO vis dar egzistuoja, tad nereikėtų bėgti įvykiams už akių. 

Tuo metu NATO vadovas Markas Rutte perspėjo, kad Europa negali apsiginti be JAV. Jis tai pareiškė, kai kilus įtampai dėl Grenlandijos pasigirdo raginimai žemynui veikti savarankiškai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė įtampą transatlantiniame Aljanse, kai pagrasino užgrobti autonominę Danijos teritoriją, tačiau po pokalbio su M. Rutte atsitraukė.