Kapčiamiesčio karinio poligono įstatymo projektas įveikė antrąjį balsavimą Seime

Už jį antradienį vykusio posėdžio metu balsavo 109 Seimo nariai, 11 pasisakė prieš, o dar 2 susilaikė. 

Projektui po svarstymo nepritarė 8 „aušriečiai“: Petras Dargis, Vytautas Jucius, Daiva Petkevičienė, Tomas Domarkas, Aidas Gedvilas, Remigijus Žemaitaitis ir Lina Šukytė-Korsakienė. Tuo metu „aušrietis“ Tadas Sadauskis susilaikė, o dar keturi šios frakcijos nariai savo balsą atidavė „už“.

Taip pat savo nepritarimą išreiškė ir 3 Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai: Ignas Vėgėlė, Rimas Jonas Jankūnas bei Dainius Gaižauskas. „Valstietis“ Valius Ąžuolas susilaikė.

Čmilytė-Nielsen: balsavimas jau pateikimo stadijoje tapo lakmuso popierėliu 

Už poligono steigimą pasisakanti liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad šis balsavimas parodo, kas iš parlamentarų balsuoja valstybiškai, o kas Lietuvos gynybą naudoja kaip kortą siekiant žaisti politinį žaidimą.

„Šis balsavimas jau pateikimo stadijoje tapo lakmuso popierėliu, kuris parodė, kad diskutuojant ir balsuojant dėl svarbiausių valstybei sprendimų, koalicija jau šiandien dirba mažumos sąlygomis. Po pateikimo projektui buvo pritarta tik opozicijos balsų dėka“, – plenarinių posėdžių salėje kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Kapčiamiesčio poligono klausimas yra išbandymas, kuris parodo, kas šiame Seime balsuoja valstybiškai, o kas be jokių skrupulų naudoja Lietuvos gynybą kaip tiesiog dar vieną kortą, su kuria galima žaisti politinį žaidimą siekiant paspausti partnerius, pamanipuliuoti žmonių baimėmis, parinkti pigių populiarumo taškų nesirenkant priemonių“, – pridūrė ji.

Tiesa, ji kritikavo ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) komunikaciją dėl poligono su Kapčiamiesčio vietos bendruomene. Tai, anot politikės, ir davė sąlygas gyventojų nerimui.

„Poligono klausimas buvo netinkamai visuomenei ir Seimui pristatytas. Krašto apsaugos ministras (…) pradžioje proceso nesuvaldė ir buvo sudarytos visos sąlygos žmonių nerimui ir tiems, kas norėjo manipuliuoti šia situacija“, – sakė politikė.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas savo ruožtu teigė, kad Lazdijų rajonas dėl poligono gali turėti apčiuopiamą ekonominį potencialą. Tiesa, jis pažymėjo, jog poligono steigimą turi lydėti aiški valdžios komunikacija dėl galimų naudų.

V. Ąžuolas: apetitas dėl poligonų auga

„Valstietis“ D. Gaižauskas kritikavo KAM teigdamas, jog ministerija iš karto nusprendė teikti įstatymo projektą ir apeiti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK).

„Būtent KAM neparuošė įstatymo projekto ir mes šiandien nagrinėjame tik pažadus ir žodžius. Nėra dokumentų, patvirtinančių jų teiginius, kuriuos teigia viešojoje erdvėje“, – kalbėjo politikas.

Savo ruožtu „valstietis“ V. Ąžuolas Seimo tribūnoje teigė, kad apetitas dėl poligonų auga, nes neva nežinoma, kur dėti gynybai skirtas lėšas.

„Tas pasakymas, žinote, yra toks žodis gynyba, jei jūs nepritariate gynybai, jus etiketėmis apklijuoja, Konstitucija negalioja“, – tvirtino V. Ąžuolas.

„Apetitas dėl poligonų auga bevalgant. Kodėl tas apetitas auga? Biudžetas padidėjo nuo milijardo iki penkių jau, tai pritrūksta fantazijos, kur juos išleisti“, – sakė jis.

Poligoną siūloma padalinti į dvi zonas

Projektu siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena būtų skirta manevravimui, o kitoje ketinama įrengti kovinio šaudymo šaudyklas. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.

Pagal projektą, maždaug du trečdaliai numatytos teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.

Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.

Gyventojams bus kompensuojama ir neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.

Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę. 

Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.

Dalis valdančiųjų po pateikimo balsavo prieš

Kaip skelbta, po pateikimo už šį projektą kovo pabaigoje balsavo 102 Seimo nariai, 10 pasisakė prieš, dar 5 susilaikė. Tarp balsavusiųjų prieš – septyni „Nemuno aušros“ frakcijos nariai, trys Seimo Lietuvos, valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) atstovai. 

Tokia kai kurių valdančiųjų partnerių atstovų pozicija sulaukė tiek krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, tiek Seimo pirmininko Juozo Oleko, tiek prezidento Gitano Nausėdos kritikos. 

Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė nesiėmė vertinti koalicijos partnerių „aušriečių“ ir „valstiečių“, balsavusių prieš Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą, elgesio. 

Netrukus po pirmojo balsavimo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikino, jog pozicija dėl Kapčiamiesčio poligono nesikeis – dalis „aušriečių“ ir toliau balsuos prieš. Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga po praėjusią savaitę vykusio partijos tarybos posėdžio nurodė, jog dauguma šios politinės jėgos atstovų Kapčiamiesčio poligono projektą palaiko.