Lietuvoje Lietuvos įstatymai negalioja

Kodeksas yra niekinis

„Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų“. Tai yra citata iš Lietuvos baudžiamojo kodekso 265 straipsnio.

Šiuo metu draudžiamas visų be išimties veislių kanapių auginimas. Tačiau Žemės ūkio ministerija skelbia, kad, nepaisant nacionalinio draudimo, Lietuvoje 2011 metais jau buvo auginta ir oficialiai deklaruota 54 hektarų pluoštinių kanapių. 2012 metais, vėl gi, nepaisant nacionalinio draudimo, metų pradžioje buvo planuota sėti 200 ha pluoštinių kanapių. Jei manote, kad bent vienas augintojas buvo uždarytas į cypę - labai klystate. Pasirodo, policija net neturi teisės jų gaudyti, nes ES teisės aktai pluoštinių kanapių auginimą leidžia, o jie yra viršesni... už nacionalinius teisės aktus!

Kanapių augintojams - Briuselio parama

Todėl žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius jau patvirtino įstatymo projektą, kuris leistų auginti pluoštines kanapes, ir jį išsiuntinėjo suinteresuotoms institucijoms, kad šios pateiktų savo nuomonę. O jau vakar Vyriausybė projektui skubiai pritarė. Jis turėtų įsigalioti šių metų lapkritį, jei teisės aktą po atostogų patvirtins Seimas. Pasak ministro, neverta drausti auginti tai, ką leidžia ES, nes tokiu atveju Lietuva tik praranda pinigus.

Pasirodo, ES kanapių auginimą net skatina: už hektarą pluoštinių kanapių ūkininkams būtų sumokama po 413 litų tiesioginių išmokų. Tad esą reikia viską įteisinti, kad pinigai nenuplauktų. Pavyzdžiui, jei Pluoštinių kanapių įstatymas būtų įsigaliojęs anksčiau, Lietuvos ūkininkai už pernai apsėtus 54 hektarus iš Briuselio būtų gavę 19,98 tūkst. litų. Neišpasakytai didelė suma?

Įsigaliojus įstatymui, baudžiamoji atsakomybė grėstų tik už neteisėtą opijinių aguonų, nepluoštinių kanapių, kurių sudėtyje narkotinė medžiaga tetrahidrokanabinolis sudaro daugiau nei 0,2 proc., bei kokamedžių auginimą.

Nubaudus tektų kompensuoti žalą

„Lietuva yra vienintelė ES valstybė, kuri neįteisino pluoštinių kanapių auginimo ir neratifikavo susitarimo, todėl negali gauti tiesioginių išmokų. Būtent dėl to įstatymo projektas ir parengtas. Juk ar taip, ar taip už auginimą bausti negalima. Be to, jei pluoštinių kanapių augintojai kreiptųsi į teismą, bylą laimėtų ir Lietuva vietoj ES privalėtų sumokėti ūkininkams priklausančias tiesiogines išmokas. Be to, nors mūsų teisės aktai draudžia auginti pluoštines kanapes, teisėsauga nei jų sunaikinti, nei augintojų bausti negali, priešingu atveju augintojui valstybė privalėtų atlyginti padarytą žalą“, - „Respublika“ įtikinėjo K.Starkevičius.

Kitaip tariant, jei Briuselis nuspręstų, pavyzdžiui, kad už žmogžudystes neturi būti baudžiama, tai atitinkamos Lietuvos baudžiamojo kodekso nuostatos prarastų galią? K.Starkevičius užtikrino, kad iki tokių absurdų nebus prieita.

Augintojai nebegaudomi

Pasirodo, Europos Teisingumo Teismas Edgaro Babanovo bylos sprendime jau yra pareiškęs, kad Lietuva negali drausti auginti ES įteisintų žemės ūkio augalų ir naikinti ūkininkų pasėlius. Jeigu ūkininko pasėliai būtų sunaikinti, nuostolius reikėtų kompensuoti iš valstybės biudžeto. Be to, neįgyvendinus ES reglamentų nuostatų, Europos Komisija bet kuriuo metu gali inicijuoti Lietuvai pažeidimo procedūras, kurios taip pat pareikalautų atitinkamų nemažų finansinių lėšų iš valstybės biudžeto.

Teisėsaugos atstovai „Respublikai“ taip pat patvirtino, kad už pluoštinių kanapių auginimą Lietuvoje jau niekas nebėra baudžiamas, nors Baudžiamasis kodeksas ir nėra pakeistas.

„Yra numatytas sąrašas, ko negalima auginti. Nuo augalų kiekio priklauso, ar už tai turi grėsti baudžiamoji, ar administracinė atsakomybė. Žemės ūkio ministerija kalba apie ES direktyvas, o jos privalo būti tiesiogiai taikomos ir yra viršesnės už mūsų teisės aktus. Todėl bausti kanapių augintojų negalime. Deja, tokia jau yra ta teisėkūra“, - liūdnai kalbėjo laikinai Policijos departamento Kriminalinės policijos valdybos viršininko pareigas einantis Laimonas Vasiliauskas.

Įkandin Afganistano

Beje, žygiai dėl kanapių įteisinimo Lietuvoje prasidėjo 2007-aisiais. Pirmasis atitinkamą projektą registravo tuometinis sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas, aiškinęs, kad pluoštinės kanapės tinka ne svaigintis, o virvėms vyti. Neaišku, kuo virvės susijusios su mediena, bet tada R.Turčinskas būtinybę patvirtinti jo siūlomą projektą argumentavo tuo, kad draudimas auginti pluoštines kanapes prieštarauja ES teisei.

Tačiau toliausiai buvo pažengęs būtent K.Starkevičius, 2009-aisiais sugebėjęs „kanapinį“ projektą pateikti net ir Seimui, kuris po pateikimo jam net buvo pritaręs, nors dalis parlamentarų stebėjosi, kodėl Lietuva ketina pasukti Afganistano, Meksikos, Kolumbijos ir kai kurių kitų šalių pavyzdžiu, kur ekonomika pagrįsta narkotikų importu. Tiesa, vėliau projektas įstrigo ir priėmimo stadijos taip ir nepasiekė.

Olimpinė ramybė

ES reglamente, kurį Lietuva ketina perkelti į savo teisę, be kita ko, paaiškinama, kaip valstybės turės atlikti narkotinių medžiagų augaluose patikrą: specialistai praėjus 10 dienų po kanapių žydėjimo pabaigos atsitiktiniu būdu turės nuraškyti kelių augalų viršūnes ir jas ištirti laboratorijoje.

„Iš lauko pakraščių mėginiai neimami“, - akcentuojama reglamente.

Tačiau K.Starkevičius tikina, esą nėra pavojaus, kad būtent pakraščiuose šalia virvėms vyti skirtų kanapių bus auginamos tikrosios.

„Mokslininkai sako, kad pluoštinės kanapės yra labai aktyvios ir per orą sunaikintų narkotines kanapes. Sako, kad tame pačiame lauke tarp normalių kanapių neįmanoma sėti narkotinių kanapių. Be to, yra daug mūsų specialistų, kurie atliktų patikrinimus“, - sakė K.Starkevičius.

Šansas narkotikų gamintojams

Tiesa, dėl to, panašu, yra ramus tik žemės ūkio ministras.

„Man visa tai keistai atrodo. Linų pramonę sunaikino, o dabar kaip kokią panacėją kanapes, karklus diegia. Juk bus taip, kad didžiulius laukus užsės pluoštinėmis kanapėmis, o viduryje augins nepluoštines. Man tai yra visiškai nesuprantamas ir nesuvokiamas dalykas. Gal čia yra panašus atvejis, kaip buvo su juodosiomis garstyčiomis, kai niekas nežinojo, kad už jų auginimą bus mokamos didžiulės tiesioginės išmokos, o apie tai iš anksto žinojęs išrinktųjų ūkininkų ratas spėjo iš anksto prisipirkti sėklų?“ - svarstė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė.

Anot politikės, šansas, kad tikrintojai kelių hektarų plote aptiks kelis arus tikrų kanapių, panašus į galimybę loterijoje išlošti aukso puodą. D.Mikutienei nuostabą kelia ir tai, kad ES skatina tokių augalų auginimą. Pavyzdžiui, pasak politikės, sunku suvokti, kam reikia užsodinti šimtus hektarų karklais, jei po kelerių metų juos nukirtus žemė kelis dešimtmečius liks nederlinga.

„Kai sprendimai priimami tokioje jautrioje srityje kaip žemės ūkis, reikia žiūrėti ir į tolesnę perspektyvą, į tai, ar po 10-20 metų sprendimų pasekmės bus teigiamos, ar neigiamos. Tačiau kai gyvename šia diena, tai ir rezultatas yra vienadienis. Tik žiūrima kieno nors interesų. Aš nematau jokio reikalo auginti pluoštines kanapes. Tačiau visiškai aišku, kad toks įstatymas reikalingas tam, kad būtų galima saugiau auginti ir tikras kanapes. Mūsų kodeksai draudžia auginti kanapes, ir viskas. Nesvarbu, kad ES teisės aktai tai leidžia. Sovietiniais laikais į Maskvą su dešromis važiuodavome, dabar Briuseliui lankstomės. Taip jau yra, kai šalis neturi stuburo“, - konstatavo D.Mikutienė.

Egidijus BIČKAUSKAS - Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, teisininkas:

Vienaip ar kitaip, kol viena ar kita norma egzistuoja mūsų Baudžiamajame kodekse, ji turėtų būti vykdoma nepriklausomai nuo to, ar ES teisės aktai kalba kitaip. Kol ES teisės aktai neperkeliami į mūsų teisę, turėtų galioti mūsų teisės aktai: iki tol, kol europinės nuostatos inkorporuojamos pas mus. Bent jau Lietuvos Respublikos teritorijoje turėtų egzistuoti toks Baudžiamasis kodeksas, koks yra patvirtintas. Negalima sakyti, kad ES teisės aktai pas mus turi įsigalioti mechaniškai.

Žemės ūkio ministras ir policijos komisaras turėtų eiti atvirkštine tvarka. Jie visų pirma yra Lietuvos, o ne ES pareigūnai, todėl privalo vykdyti Lietuvos įstatymus, o paskui imtis, kad teisiniai nesusipratimai būtų ištaisyti. Kol už ką nors yra numatytas baudžiamasis persekiojimas, tol ir reikia persekioti.

Nekvestionuojant, reikia leisti auginti kanapes ar ne, galiu pasakyti: deja, anksčiau ar vėliau mes privalėsime į savo teisę perkelti visus ES sprendimus. Galiu de facto konstatuoti, kad Lietuva nėra visiškai suvereni. Įstodami į ES, deja, mes privalėjome atsisakyti dalies savo suverenumo. Tik abejoju, ar net balsavusieji už narystę tai suprato. Netgi pasakyčiau, kad didžioji dalis to nesuprato.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"