Šampanėje norisi džiaugtis gyvenimu

Gyvename Reimse - mieste, kuriame buvo karūnuojami Prancūzijos karaliai. Pusvalandis kelio iki šampano vynuogynų, valanda iki Paryžiaus, vos kelios valandos automobiliu iki Belgijos, Liuksemburgo, Vokietijos. Reimsas - Šampanės regiono centras su Noterdamo katedros pirmtake, labai gražiu senamiesčiu, daugybe mažų, jaukių parduotuvėlių, kepyklėlių, kavinaičių, parkų, skverų. Mieste ypač daug lankytinų vietų, muziejų, šampano namų ir rūsių. Čia daug turistų, daug studentų - tai universitetinis miestas. Labai panašus į Klaipėdą - ir dydžiu, ir dvasia.

Kelionė po Šampanę

Dar Lietuvoje esant draugai Rovena ir Audrius Sankalai (su jais Stankai draugauja nuo tada, kai Rima dirbo TV3 televizijoje, - red. past.) pasirūpino svarbiausia literatūra apie šį regioną, tad išvykome į Šampanę jau kiek “apšilę”. Taip pat čia puikiai veikia informacinė sistema turistams - gali gauti visą informaciją apie regioną, svarbiausius įvykius, šampano namus iki mažiausios smulkmenos vos per kelias minutes, tad labai lengva viską susiplanuoti. Per paskutinį susitikimą su draugais Vilniuje vienas Šampanėje jau viešėjęs draugas pasakė: “Įvertinkite tai, kad jūs turite galimybę gyventi unikalioje pasaulio vietoje - tik čia yra gaminamas visų taip geidžiamas gėrimas”. Stengiamės tai įvertinti ir kiekvieną savaitgalį skirti pažinčiai su šia unikalia vieta. Vietiniai tuo labai didžiuojasi.

Sužavėjo nuostabus peizažas, kuriame vynuogynais nusėtos visos kalvos, laukai, net nedideli sklypai prie namų jais apsodinti. Apžiūrėti Šampanės vynuogynų nuvykome gražiausiu laiku - per derliaus nuėmimą. Sunokusios kekės, ant kurių būna net iki 300 uogų, ir pilni laukai susikaupusių ir besišypsančių darbininkų, kruopščiai skinančių vynuoges ir švelniai dedančių jas į specialias dėžes - toks buvo ypatingas tądien sekmadienis. Visi aplinkiniai kaimai buvo tušti, kavinės, restoranai, šampano namai uždaryti - derliaus surinkimas yra svarbiausias darbas. Kepino beveik 30 laipsnių karštis, aplink buvo gausu specialios technikos, dirbo tik vynuogių supirktuvės, kuriose vyrai be perstojo nešė ir svėrė šiųmetį derlių, džiaugėsi juo. Tokiu ypatingu vaizdu iki šiol galėjome gėrėtis tik filmuose. Atrodo, čia laikas sustoja, jokios bėdos ar krizės pasidaro nesvarbios.

Tikras prancūziškas šampanas

Šampanui gaminti naudojamos trys pagrindinės vynuogių veislės: baltosios vynuogės “Chardonnay” ir tamsiosios “Pinot Noir” bei “Pinot Meunier”. Iki šios kelionės buvau tikra, kad šampanas gaminamas tik iš baltųjų vynuogių. Šampanėje veikia apie 100 šampano gamybos namų ir apie 15 000 smulkiųjų vynuogių augintojų. Šampanui skirtomis vynuogėmis apsodinta apie 30 000 hektarų - ši teritorija apibrėžta Prancūzijos įstatymu. Kadangi skirtingose vietovėse gamtos sąlygos yra nevienodos, skiriami 302 auginimo regionai - iš esmės kiekvienas kaimas yra atskiras gamintojas. Šie auginimo regionai skiriami į tris kategorijas pagal jų vynuogių kokybę. Kasmet parduodama apie 300 milijonų butelių šampano. Prancūzijoje parduodama didžioji dalis viso pagaminto šampano.

Ir ant mūsų stalo dabar tik prancūziški vynai ir šampanas. Lietuvoje prancūziški vynai labai brangūs, o čia jais gali mėgautis vos už keletą eurų. Šampanas per akcijas kainuoja apie 3-10 eurų už butelį, brangiausias - apie 30 eurų. Šampanas prancūzams, kaip ir visam pasauliui, yra šventės gėrimas. Čia jis geriamas ypatingomis progomis ir dažniausiai tik po taurę. Taip pat kartais jis čia patiekiamas ir kaip aperityvas.

Prancūzijos grožybės

Sužavėjo ūkininkų turgūs, į kuriuos jie suvažiuoja ne tik su sūriais, kiaušiniais, mėsa, pyragais, bet ir su ožkytėmis, karvėmis, kiaulėmis, perekšlėmis vištomis ar obuoliais, iš kurių spaudžiamas naminis sidras. Visus gali paglostyti, visko paragauti. Visas turgus pilnas džiaugsmo garsų, ypač vaikai tai mėgsta. Savaitgaliai su šeima - šventas reikalas. Tuomet prisipildo parkai, žaidimų aikštelės, visos pramogų vietos vaikams. Visi žaidžia futbolą, valgo sumuštinius, ragauja saldumynų, džiaugiasi būdami drauge. Nustebino, kad dažniausiai su vaikais lauke žaidžia, juos vežimėliuose vežioja tėčiai. Visi linki geros dienos - sutiktas anksti ryte paštininkas, kepyklėlės pardavėja, močiutė, kuriai nusišypsojo Oliveris, aplinką prižiūrintis darbuotojas, tiesiog praeivis gatvėje. Visi vieni kitiems palinki geros dienos, visi šypsosi. Labai daug gerų emocijų pasisemi per dieną. Daugelis mano, ir aš iki šiol, kad prancūzai labai arogantiški ir dėl to nekalba angliškai. Šis mitas subliūško labai greitai: prancūzai nekalba angliškai ne dėl arogancijos, jie tiesiog nemoka šios kalbos. Jie, kaip ir dažnas britas ar amerikietis, nesimoko jokios antros kalbos, nes ji jiems nereikalinga - visame pasaulyje jie susikalba savo kalba.

Oliveris jaučiasi puikiai

Artimiausių mūsų dviejų savaitgalių planai yra aplankyti šampano namus - nusileisti į šampano rūsius, dalyvauti šampano degustacijoje, taip pat trečiąkart aplankyti Paryžių. Šiam meilės miestui ketiname skirti bent 10 savaitgalių. Tuomet jau trauksime apžiūrėti kitų Prancūzijos regionų, ragausime jų vynų, sūrių ir džiaugsimės gyvenimu.

Sūnus Oliveris jaučiasi puikiai, net negalvojome, kad taip nepajus skirtumo tarp namų ir gyvenimo čia. Be galo džiaugiamės, kad su vyru jam galime parodyti tai, apie ką kiti svajoja visą gyvenimą: Eifelio bokštą, Luvrą, Noterdamo katedrą, vynuogynus. Ketiname važiuoti ir į Disneilendą. Nors jis dar mažiukas (spalio 13 dieną sukaks metai), tikiu, kad visi matyti reginiai turės didelės įtakos jo gyvenime. Su vyru daug laiko esame praleidę užsienyje - jis šešerius metus JAV, aš išmaišiusi pusę Europos, labai tikimės, kad ir užaugęs Oliveris norės pažinti pasaulį, grožėtis juo, nejaus jokių sienų.

Kas primena namus

Namai ir Lietuva visada mūsų širdyse. To niekas negali pakeisti. Kasdien sulaukiame žinių iš artimųjų, draugų, skaitome naujienas internete, klausomės radijo, žinome viską, kas vyksta mūsų šalyje. Mums tai svarbu. Apie naujienas ir įvykius Prancūzijoje taip pat kol kas greičiausiai sužinome iš lietuviškos žiniasklaidos, mat dar negalime pasigirti prancūzų kalbos žiniomis. Apie Lietuvą kas kartą pagalvojame ir valgydami duoną su sviestu. Nežinau kodėl, bet šis gardus derinys ją labai primena. Taip pat guldydami sūnų Oliverį miegoti, nes ant jo marškinėlių parašyta “Lietuva”.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"