Didžioji dalis Lietuvos gyventojų ir toliau bus nuodijami šiferiu. Kovo 30-ąją Nacionalinė mokėjimo agentūra baigs rinkti iš gyventojų, pasiryžusių pakeisti galinčius sukelti vėžį asbestinius individualių namų stogus į sveikesnius, paraiškas gauti europinę paramą. Tačiau naujų stogų nebus daugiau nei 6000 žmonių turinčiose gyvenvietėse, netgi vos tris šimtus gyventojų skaičiuojančiuose miesteliuose ir visuose be išimties savivaldybių centruose. Taip lėmė 2005 m. Europos Tarybos reglamentas. O jo nuostatų vykdymas Briuselio valdininkams yra svarbesnis nei Bendrijos pakraštyje gyvenančių lietuvių sveikata.
Rajonų centrams - karti piliulė
„Taip, mes neapsakomai pasipiktinę. Išeitų, kad miestuose gyvenantys žmonės yra tokie sveiki, kad jų net vėžys neima“, - dienraščio „Respublika“ žurnalistui be užuolankų rėžė Kupiškio rajono bendruomenių asociacijų pirmininkė Zita Kaušakienė.
Rajone, kuriame veikia jos atstovaujamos bendruomenės, reikia keisti 4061 žmonių sveikatai kenkiantį šiferio stogą. Tačiau Kupiškyje nebus pakeistas nė vienas, nors jame šiferiu dengtų stogų yra kone tiek pat, kiek visame rajone.
Z.Kaušakienės tvirtinimu, miestas nepatenka tarp laimingą loterijos bilietą ištraukusių gyvenviečių, kurių gyventojai bus remiami europiniais pinigais, dėl dviejų priežasčių - yra rajono centras ir turi apie 10 tūkst. gyventojų. „Tuo tarpu paramą pagal veiklą „Asbestinių stogų keitimas“ gauna tik miesteliai ir gyvenvietės, kuriuose gyventojų skaičius neviršija 6000. Tai aiškus dalies gyventojų teisių pažeidimas“, - piktinosi Kupiškio rajono bendruomenių pirmininkė.
Z.Kaušakienė sakė, kad jos atstovaujama asociacija, vykdydama bendruomenių žmonių valią, dėl to, kad būtų atkurta teisybė, kreipėsi tiek į Žemės ūkio ministeriją, tiek į Kupiškio rajonui atstovaujančius Seimo narius, tiek į patį Seimą. „Tačiau jokio paguodžiančio atsakymo taip ir nesulaukėme. Susidaro įspūdis, kad mes, paprasti rinkėjai, politikams rūpime tik tuomet, kai jiems prireikia rinkiminio šou. O jei problema buitinė, ji niekam neįdomi ir konkrečiai padėti niekas nesirengia“, - piktinosi pašnekovė.
Ji neslėpė, kad dėl akivaizdaus žmogaus teisių pažeidimo Kupiškio rajono bendruomenių asociacijai buvo kilusi mintis netgi kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. „Manėme, kad Europoje į mažų žmonių problemas žiūrima geranoriškiau. Tačiau vėliau tos idėjos atsisakėme. Pirmiausia, tai daug kainuoja. Antra, žmonės nusivylę, niekuo nebetiki. Juo labiau nebėra jėgų protestams. Todėl tik dar kartą tyliai nurysime karčią piliulę“, - teigė Z.Kaušakienė.
300 gyventojų miestelis - irgi problema
Dėl to, kad turi savivaldybės centro statusą, tarp remiamų miestų nepatenka ir Pagėgiai, nors jame gyvena arti 3000 žmonių. „Esame labai nusivylę. Tas miesto statusas mums labai trukdo. Pavyzdžiui, Pagėgių gimnazijoje besimokantiems mokiniams irgi skiriamas toks pat mokinio krepšelis, koks yra skiriamas mieste, nors kaimo mokyklų mokiniams jis yra numatytas didesnis. Juk kaimiečiams kompensuojamos ir transportui numatytos išlaidos, tačiau pagėgiškiai nelaikomi kaimiečiais“, - stebėjosi Pagėgių meras Virginijus Komskis.
Jo tvirtinimu, ES paramos šiferio stogams pakeisti negaus ne tik Pagėgiai, bet ir kiti mažai gyventojų turintys savivaldybių centrai - Kazlų Rūda, Kalvarija, Rietavas.
„Tačiau dar didesnį skaudulį turėtų jausti už aštuonių kilometrų nuo Pagėgių esančios Panemunės gyventojai. Jame gyvena vos 300 gyventojų ir pagal šį rodiklį labiau primena kaimą. Tačiau oficialiai Panemunė turi miesto statusą, todėl iš asbesto programos paramos negaus nė cento. Tai tikrai nėra gerai“, - teigė Pagėgių meras.
V.Komskio teigimu, Pagėgiai nesėdėjo rankų sudėję. Pavyzdžiui, dėl paramos šiferio likvidavimo programai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, bet nieko nelaimėjo. „Valdininkai aiškino, kad tokias taisykles jiems padiktavo Europos Sąjunga. Taškas“, - sakė pašnekovas.
Kratėsi atsakomybės
Tuo tarpu Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas bandė įtikinti „Respubliką“, kad ne Europa, o būtent Lietuva yra kalta dėl dalies savo gyventojų diskriminavimo.
„Europos Sąjungos lygmeniu yra bendri principai, o konkrečius principus nustato pačios valstybės nacionaliniu lygmeniu. Dėl įgyvendinimo proceso reikėtų kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą, o dėl tų kriterijų reikėtų kalbėtis su Žemės ūkio ministerija“, - valdininkiška kalba dėliojo akcentus pašnekovas.
G.Sudikas „Respublikos“ žurnalistui mėgino įpiršti mintį, esą tai, kad parama bus skirta tik tam tikrą gyventojų skaičių ir tam tikrą statusą turinčioms gyvenvietėms, o savivaldybių centrai ir miestai bus diskriminuojami, irgi nutarta ne Briuselyje. „Paramos taisyklės buvo patvirtintos žemės ūkio ministro įsakymu, prie jų yra visos nuorodos į teisės aktus, pagal kuriuos taisyklės buvo sukurtos“, - atkreipė dėmesį pašnekovas.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovo nurodyta Nacionalinė mokėjimo agentūra irgi tesugebėjo bakstelti pirštu į Žemės ūkio ministeriją. „Ministerija parengė taisykles, mes jomis ir vadovaujamės“, - trumpai situaciją apibūdino agentūros Komunikacijos skyriaus vadovė Vaiva Paršiukaitė.
Kaltę vertė direktyvai
Tačiau žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius nebuvo linkęs sutikti nei su nepatenkintų rajonų centrų ar miestų, nei su Europos Komisijos atstovų ministerijai metamais kaltinimais. „Mes todėl ir vadinamės Žemės ūkio ministerija, kad rūpinamės kaimu. O miestais, savivaldybių centrais turėtų pasirūpinti Aplinkos ministerija. Tuo klausimu esu kalbėjęs ir su aplinkos viceministru Aleksandru Spruogiu, tačiau šis atsakė, kad jo ministerija stogams neturi pinigų“, - dienraščio žurnalistui situaciją komentavo pašnekovas.
Tačiau negi ministerija ir be Aplinkos ministerijos pagalbos negalėjo papildomai pasirūpinti, kad kenksmingus stogus pasinaudodami Europos Sąjungos parama galėtų pasikeisti ir savivaldybių centrų ar miestų gyventojai?
„Mes tikrai suprantame, kad tam tikrų niuansų šioje istorijoje yra. Tačiau dar kartą kartoju - nieko negalime padaryti. Esmė ne vien pinigai, nors tų 60 milijonų gautų litų galbūt neužteks netgi kompensacijoms kaimiečiams, o apie miestą nėra ko kalbėti. Pinigai imami iš Europos Sąjungos Žemės ūkio plėtros fondo, o tai reiškia, kad jie yra skiriami kaimo vietovėms“, - dėstė M.Kuklierius.
O ką jomis laikyti, pasak žemės ūkio viceministro, griežtai apibrėžta Europos Tarybos patvirtintame reglamente. „Tarp viso kito reglamente numatyta, kad kaimo gyvenvietėms gali priklausyti tik tos gyvenvietės, kuriose gyvena ne daugiau kaip 6 tūkst. žmonių. Taip pat joms negali priklausyti savivaldybių centrai bei miestai, netgi jei juose tėra 3 šimtai gyventojų. Pasirašydamas įsakymą žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius griežtai laikėsi Europos Tarybos reikalavimų, antraip mes nebūtume gavę net tos europinės paramos, kurią dabar gavome“, - sakė M.Kuklierius.
Kita vertus, jo nurodytas aplinkos viceministras A.Spruogis išsisuko nuo tiesaus atsakymo apie rūpinimąsi Lietuvos piliečių sveikata. „Iš Žemės ūkio ministerijos jokio pasiūlymo nebuvo. O pas mus problema yra tarp trijų departamentų, todėl reikia surinkti informaciją. Atsiųskite klausimus - atsakysime raštu“, - „Respublikos“ žurnalistui žadėjo viceministras.
Po kurio laiko iš Aplinkos ministerijos gavome atsakymą, iš kurio buvo galima spręsti, kad geriausiu atveju šalies miestų gyventojai bus paremti tik iš 2014-2020 metams skirtų Europos Sąjungos paramos lėšų. Kada tai įvyks ir ar apskritai įvyks - neaišku.
Informacija
Asbestinėms stogo dangoms keisti vyriausybė patvirtino 60 mln. litų programą. Vienam projektui bus skiriama didžiausia 10 tūkst. litų parama, tačiau ji negalės viršyti 50 proc. Darbams išleistos sumos. Paramos pinigai skiriami iš europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. Lietuvoje lėšos bus paskirstomos pagal kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „asbestinių stogų dangos keitimas“ praėjusių metų pabaigoje žemės ūkio ministro patvirtintas taisykles. Nuo pat pradžių ši programa yra kritikuojama. Pavyzdžiui, teigiama, kad apie 80 proc. Lietuvos individualių namų yra padengti šiferiu, tačiau iš jų stogų danga naudojant europinę paramą bus pakeista vos 6-10 tūkst. namų iš maždaug 200 tūkst.,
t.y. vos 3-5 proc. visų namų.
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Pastogė"
