1 nuotr.Čia pat vasario vidurys. Striukiausias metuose mėnuo, sakytum, ką tik prasidėjo, ir štai tau - įpusėjo. Pusiaužiemio barsuko pranašystės kol kas pildosi, žiema tebėra vis dar silpnesnė, nei galėtų būti. Niekada nenumenkinkite žiemos, nes ji gali daug... ji gali viską - štai per dieną-kitą ims ir surengs tokią pūgą, paleis tokį šaltį, kokio nei laukėme, nei tikėjomės. Viskas yra jos galiose...
Kol kas vasaris neatrado tikrojo savo veido - neišmoko žaisti pūgą, nedovanoja saulėtų dienų ar akimirkų. Tokie šokinėjimai nuo vieno kraštutinumo prie kito jam turėtų būti įprasti, tačiau ir vėl - kol kas nieko nesigauna...
Tačiau mes turime daug šviesos, apie kurią nereikia atskirai pranešti - ji yra, ją matome ir džiaugiamės. Šviesa keičia daug ką, o labiausiai - mūsų visų nuotaikas. Siūlau nesusireikšminti: gamtoje šviesa yra dar labai laukiama ir dar veiksmingesnė. Šviesiojo dienos meto trukmė yra tiesioginis faktorius, skatinantis gyvūnų fiziologijos pokyčius. Kam yra skirti ir ką lemia tokie pokyčiai?
Jie - lytinio aktyvumo, kuris visiems gyvūnams yra sezoninis ir labai trumpas bei tikslingas, pradžia. Ją skelbia ypatingas žvėrių ir paukščių judrumas, nerimas - bėgiojimas bei skraidymas, giesmės ir patys įvairiausi balsai, porų paieškos ir pagaliau - poravimasis. Pats poravimasis yra šio proceso viršūnė, svarbiausioji dalis, tačiau iki jos labai ilgas ir tolimas kelias. Kiekviename jo etape vyksta kas nors unikalaus. Ryškiausi žvėrių gyvenimo pokyčiai - ruja, kurią norėdami vadinti „priimtiniau" pristatome kaip „vestuves", nors tai tikrai nėra tas pat.
Apie rują pirmosios praneša lapės. Tuo pat metu rujoja ir vilkai, lūšys. Tačiau šių stebėti ir girdėti mums nepavyksta. Gi lapės yra visai kitokios, jos dabar niekur nesislapsto - atvirkščiai, jas galima matyti daug kur prie kelių, gyvenamų vietų. Sunku pasakyti, kas verda jų galvose, tačiau vargu, ar liko nors kiek racionalaus „lapiško proto" - dabar lapės yra lyg savotiškoje nesvarumo būsenoje, jas valdo kvapai, garsai.
Dabar keliaudami Lietuvos keliais galime sužinoti, ar gausios šiemet lapės - rujos metu jos visos yra pastebimos, atviros. Lapių populiacijai būdingi labai ryškūs pokyčio svyravimai, kuriuos lemia gamtoje esančių graužikų gausa. Kai šių ypač daug, gausios būna ir lapės; kas keletą metų graužikų populiacijos nuosmukis diktuoja lapių gausos sumažėjimą.
Lapių ruja seniau prasidėdavo 2-3 savaitėmis vėliau. Dabar lapės praranda budrumą, ima žvalgytis prie kelių, bėga ir bėga laukais, ieškodamos viena kitos pėdų ar šlapimu paženklintų akmenų, žolių kuokštų - žvėrių pasaulyje toks „paštas" yra labai veiksmingas. Šie ženklai tokie stiprūs, kad juos lengvai užuodžia ir žmonės - pakanka pavaikščioti miško pakraščiu ir tikrai užuosi pajausi lapių „pašto" kvapą. O ką veikia kiti žiemojantys gyvūnai?
Jų nuotaikos visai neblogos, nors gyvūnai nebūtinai pajuto pavasarį. Tiesiog, prie vasario vidurio tokią žiemą dar niekas nejaučia nuovargio, bado, dar niekas nežūsta išsekęs ir netekęs jėgų. Dar pora savaičių ir žiema nebus svarbiausias faktorius, lemiantis nuotaikas. Taigi, šviesa priešakyje, ieškokime jos akimis ir širdimis.
