1 nuotr.Nestabilumo laikotarpiu visiems norisi paprasto ir aiškaus vaizdo, kuris suteikia jeigu ne saugumo jausmą, tai bent leidžia jaustis teisiu ir prisišlieti prie bendraminčių.
Deja, tokią prabangą galima turėti tik tada, kai arba sąmoningai pasiduodame propagandai, arba susiauriname požiūrį į pasaulio įvykius.
Galima vartyti kaip nori, bet JAV ir Izraelis užpuolė nepriklausomą valstybę ir nužudė jos vadovus. Lygiai taip pat Rusija užpuolė Ukrainą.
Visi agresoriai agresiją grindžia būtinybe ginti savo šalių interesus. Agresoriai neturi tikslo ginti demokratiją ar šalių, kurias jie užpuolė, piliečius. Jie siekia savų interesų ir nieko daugiau.
Irano dabartinė valdžia nėra draugiška ir geranoriška. Ji plėtė savo įtaką regione ir sėjo nestabilumą bei smurtą per savo šalininkus. Tai buvo daroma politiniu ir ideologiniu pagrindu.
Daugeliui Irano žmonių buvo nepriimtina tokia valdžios politika ir jie dėl to protestavo. Protestai buvo žiauriai malšinami. Šiuo požiūriu Rusijos politika primena daugiau Irano politiką.
Skirtumas tas, kad Rusija užpuolė Ukrainą, o ne atvirkščiai, nors, žvelgiant per JAV ir Izraelio prizmę, Rusija irgi siekė ginti savo interesus. Ar buvo tam pagrindas?
Čia nuomonės aiškiai išsiskirs priklausomai nuo to, kokį vaizdą norima matyti ir kieno pasakojimu norima tikėti.
Ar kėlė Iranas grėsmę JAV? Ne. Ar kėlė grėsmę Izraeliui? Taip. Izraelį tenkina variantas, kad Iranas bus subombarduotas, o dar geriau - suskaldytas ir paskendęs pilietiniuose karuose.
Dar geriau, jeigu arabų šalys pradėtų kariauti prieš Iraną, kas iš dalies jau vyksta. JAV tikslas - apsaugoti savo piniginę Artimuosiuose Rytuose.
Vis dažniau galima išgirsti sakant, kad prieš Iraną kariauja Epšteino koalicija. Tokios kalbos turi pagrindą.
Epšteino skandalas parodė, kad pasaulio valdymas vyko visai pagal kitus principus nei buvo manoma.
Karas Donaldui Trampui (Donald Trump) reikalingas asmeniškai, kad atitrauktų JAV rinkėjų dėmesį nuo jo nesėkmių vidaus politikoje. Tai karo JAV viduje dalis.
Izraelio premjero Benjamino Netanjahu (Benjamin Netanyahu) padėtis lygiai tokia pati. Jam reikia karo asmeniškai čia ir dabar, kad išsaugotų savo valdžią, kuri slysta iš po kojų. Trampas - jo vienintelis išsigelbėjimas ir viltis.
Izraelis niekada nebūtų išdrįsęs pulti Iraną, jeigu už jo nugaros nestovėtų JAV. Apie Izraelio galią daug pasako tai, kad jie du metus negalėjo nugalėti „Hamas", kuris neturėjo nei modernių ginklų, nei armijos.
Dar daugiau, tą spalio 7 dieną, kai „Hamas" puolė pirmas, pasirodė, kad Izraelis nepajėgus apsiginti net nuo „Hamas", kuris neturi armijos.
Koks moralas? Manau, kad tarptautinė teisė ir vidaus opozicija per daug lengvai pasidavė ir nulenkė galvas prieš visokius trampus, netanjahus ar putinus.
Dabar jie kelia grėsmę ne tik kaimyninėms šalims, bet ir demokratijai savo šalių viduje.
Keliai skirtingi, bet visi veda prie putinizmo.
