Trys šventės iš mūsų žiemos

Iš esmės, jis nieko nereiškia gamtai, nes ji viską skaičiuoja kitaip. Jūs paklausite: o tai kaip ji pasiruošė net trims didelėms šventėms, kurios šiemet ištinka viena po kitos?

Šventės? Trys iš karto, viena po kitos? Jūs teisūs - jos ateina, tik nė viena jų nėra tiesiai iš gamtos... gal trečioji, nes apskaičiuojama pagal dangaus kūnus. O kitos dvi...

Vasario 16-oji - mūsų Valstybės atkūrimo diena yra pati svarbiausia, ją švenčiame visi iki vieno.

Vasario 14-ji yra švento Valentino, taigi - įsimylėjėlių diena. Kaskart pasvarstoma - ar tokia šventė yra iš tikro, ar švęsti yra pagrindas? Pasirodo, yra, nes buvo toks šventasis Valentinas, jis prieš pusantro tūkstančio metų tuokė įsimylėjėlius, kai to daryti nebuvo galima. Nubaustas, jis išliko ištikimas savo nuostatoms...

Sako, kad šventes švęsti būtina! Mes tikrai tą darysime, švęsime, kad tik jėgų visoms šventėms turėtume. Nuo kurios pradėsim? Žinoma, nuo Valstybės atkūrimo dienos! Išlikę faktai, kad vasario vidurio dienos 1918 metais buvę labai šaltos, žvarbios.

Tačiau tai, kas buvo padaryta, kas lėmė Lietuvos atsiradimą pasaulio žemėlapiuose, visai nepriklausė nuo šalčio. Parašai, įtvirtinę svarbų sprendimą, buvo pasirašyti, Vasario 16-oji tapo mūsų švente. Tiesa, ji patyrė daug išbandymų. Ilgus okupacijos dešimtmečius vien tikėjimas šios dienos svarba buvo baudžiamas.

Kita šventė - Užgavėnės. Jos lydimos daugybės senovinių papročių, šią dieną mirga marga persirengėliai, važinėjamasi rogėmis, ritamasi kūliais nuo kalniuko, deginama Morė, valgoma ne tik daug blynų, bet ir kitų valgių - ne mažiau kaip 5-6 kartus dienoje!

O išsidūkus, prisivalgius iš kiemo palydima žiema bei savo jėgas išbando drūtasis Lašininis ir džiūsna Kanapinis.

Kalbant apie Valentinio dieną, ypač dažnai klausiama: o ten, gamtoje, ši šventė švenčiama? Iš karto pasakysiu: ne, vienos dienos švenčių gamtoje nebūna, ir tokio šventojo čia niekas nežino...

O štai meilės ir vestuvių metas čia jau prasideda. Jis truks ilgai, nes turi savo dėsnius ir dėsningumus, be to - gamtoje niekas niekur neskuba.

Ar jau girdėjote, kaip ūkauja naminės pelėdos? O kaip upsi pelėdos lututės? Kaip tilindžiuoja didžiosios ir suokia šiaurės pilkosios zylės? Kol kas jų pasaulyje tik tuoktuvių įžanga. Visai kitaip veikia krankliai...

Krankliai greitai pradės tvarkyti savo senuosius lizdus. Dažną žiemą dar vasario gale kranklienės jau tupi lizduose - pradeda perėti.

Paukščiai perės beveik mėnesį, tiek pat laiko lizduose praleis jaunikliai.

Vasariui lieka dar pora savaičių. Kad ir ką būtų per Pusiaužiemį sakęs barsukas, bet iki pavasario ne taip toli...

O dabar dar mėgaukitės žiema.