Ar matėte, ar girdėjote: penktadienį buvo Pavasario lygiadienis! Jei atidžiai žiūrėjote, 16 valandą 46 minutės diena susilygino su naktimi. Nors ką ten, tokių dalykų net jautriausi prietaisai nesugauna, o mums jie yra neapčiuopiami. Nors...
Kiekvieną kartą, kai ateina lygiadienis (jis gi būna ir rudenį) ar švenčiame Jonines, šviesos sugrįžimą per Kalėdas, kyla klausimas: visa tai žinoma labai seniai, šias datas ir akimirkas nustatė tolimi mūsų protėviai... Kaip jie tą padarė? Juk neturėjo nei jautrių prietaisų, nei paprastų žiūronų žvaigždėms įžiūrėti.
Lygiadienis sutampa su astronominio pavasario pradžia. Kadangi, kaip jau žinome, viską lemia ne tik Saulės aktyvumas, bet ir kitos planetos, šis faktas yra labai svarbus.
O kas bus dabar? Kai diena sieks daugiau nei 12 valandų, saulės spinduliuotė bus labai paveiki.
Mes visada laukiame pirmųjų augalų žydėjimo. Kaip tai nebūtų keista, bet pirmieji pražysta lazdynai - įsaulyje išspurę gelotni jų žirginiai (vyriškieji žiedynai) pasėja žiedadulkes, lyg aukso dulkes.
Jos turi nukristi ant moteriškųjų žiedų - šie yra paprasti pumpurai, ir jei ne tamsiai raudonas apvadas apie juos, jų nepamatytume. O po lazdynų pradeda mėlynuoti triskiautės žibuoklės, plautės, dzūkų šiluose - vėjalandės šilagėlės.
Tuoj geltonuos vištapienės, pakils plukės, o pabaliuose skleisis purienos. Jei bus labai karšti orai, žydėjimas bus staigus, audringas - jį sulaikyti gali tik vėsios naktys ir pasikeitę orai, sakykim - lietus, galbūt net šlapdriba. Tuo nesistebėkime.
Lieka pora savaičių iki Velykų. Dabar yra pats tinkamiausias metas pasirūpinti šiai šventei tinkama gyva puokšte. Ką reikai daryti?
Susirasti kirtavietę ar nugenėtų šakų krūvą ir joje prisirinkti gyvybingų beržų, žilvičių, klevų, bet kurių kaulavaisių (slyvų ar vyšnių) šakelių ir jas namuose pamerkti į vazą.
Per tą laiką jos sužaliuos, kai kurios net išskleis žiedus, o po to išleis gležnas šakneles. Kai kas bando šias įsišaknijančias šakeles sodinti į gruntą, bet tai pavyksta ne visada - tą daryti reikėtų kitaip, pradedant nuo perkėlimo į mažą indelį ant palangės, stebint, sekant augimą.
Kadangi šaknų sistema yra per silpna, šakelę būtina apgenėti (jei tik ji gyvybinga), paliekant keletą lapinių pumpurų. Kai pasirodys pirmi maži ūgliai, suprasite, kad šakelė tinkamai įsišaknijo ir gali būti perkelta į gruntą.
Pavasario darbai gali būti kur kas sudėtingesni ir sunkesni - ką reiškia vien tik aplinkos tvarkymas!
O inkilų kėlimas, žemės ruošimas... Dabar galima sodinti medelius laukuose, prie lauko kelių - seniai turėjome suprasti, kad be to savo paukščių, atviro kraštovaizdžio žvėrelių (pilkojo kiškio) neišsaugosime.
Ne mažiau tai svarbu ir dirvų, laukų drėgmės palaikymui, ypač pavasario pradžioje, kada žemės džiūvimas ir drėgmės garavimas yra patys intensyviausi.
Pavasaris yra labai greitas ir trumpas, mums ne visada pakanka energijos lėkti paskui jį.
Noras aprėpti viską dažniausiai baigiasi niekuo (pats esu ne kartą tą patyręs), todėl pasirinkime ką nors, kas mus svarbu - kad ir augalų augimo fenologiją, paukščių grįžimą, medžių žaliavimo eigą ir stebėkime, žymėkimės.
Stojus vasarai tą galėsime tęsti toliau. Bet apie pavasarį būsim sužinoję labai daug...