Kapčiamiesčio bendruomenės vadovas: „Net okupantai taip nesielgė“

Pagal projektą, Kapčiamiesčio poligono Lazdijų rajone įkūrimas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu.

Numatyta, kad jo teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų - miško paskirties žemė. Įrengiant būsimą poligoną gali tekti iškirsti apie 1 tūkst. hektarų miškų. Tai antradienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje pareiškė krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas.

Pasak jo, numatomo poligono vietą Krašto apsaugos ministerija motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus, kuri yra tinkamiausia siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.

„Lokacija yra itin svarbi, nes kariai turi treniruotis ten, kur realiai gali tekti ir ginti valstybę. Jei kariuomenė planuoja veikti šiame regione krizės ar konflikto metu, ji privalo iš anksto treniruotis panašioje geografinėje, infrastruktūrinėje ir taktinėje aplinkoje", - kalbėjo B.Bieliauskas.

Aplinkos ministras Kastytis ŽUROMSKAS pranešė, kad, planuojant Kapčiamiesčio poligono statybas, susitarta, jog Krašto apsaugos ministerija papildomai finansuos saugomų teritorijų plėtrą ir gamtos apsaugą. Anot jo, pirmadienį abi ministerijos pasirašė tai numatantį susitarimą.

„Kalbėjomės apie kurtinio rūšies išsaugojimą - papildomo kurtinyno įsteigimą, šios priemonės yra susitartos, taip pat papildomi ornitologiniai tyrimai", - teigė ministras, pridurdamas, kad tam gali būti skiriamas ne šimtatūkstantinis, o milijoninis finansavimas. Jo teigimu, vien ornitologiniams tyrimams gali būti skirta apie 300 tūkst. eurų.

Kapčiamiesčio bendruomenės „Giria" vadovas Tomas Ramanauskas „Vakaro žinioms" pažėrė daugybę priekaištų valdžiai dėl planų būtent Kapčiamiestyje steigti karinį poligoną.

„Visų pirma, planuojamo poligono teritorijoje yra 5 draustiniai. Taip, ši teritorija retai apgyvendinta, kuo šios vietos pasirinkimą motyvuoja ministerija, bet būtent dėl to, kad dėl saugomos aplinkos čia yra rekreacinė zona, nieko neleidžiama statyti, mano proseneliai gyvena čia nuo 1834 metų, o giliau paieškojus gal ir dar seniau.

Naujų namų nebuvo leidžiama statyti, tik rekonstruoti esamus. Būtent dėl vietovės savitumo, būtent, kad ten draustiniai ir Natura 2000 teritorija.

Kai buvo pateiktas paskutinis projekto variantas, jame nurodyta, kad reikia „išmiškinti" visą teritoriją. Kitaip tariant, apie tūkstančius hektarų miško būtų galima kirsti - kur nori, ką nori, kaip nori", - piktinosi T.Ramanauskas.

Jam nuostabą kelia Krašto apsaugos ministerijos pažadai apsaugoti kurtinius.

„Nepamirškime, kad, kai buvo plečiamas Rūdninkų poligono plotas, irgi buvo kalba apie kurtinių perkėlimą. Niekas jų neperkėlė, nors popieriuje buvo tai įrašyta, patys išsiskraidė, kai prasidėjo šaudymai.

Daug atskrido į Kapčiamiesčio girią. Dabar skris kitur, gal į Lenkiją. Kai pradės važinėti ir šaudyti tankai, haubicos, manau, jokių žvėrių pas mus nebeliks, nors pas mus yra ne tik elnių, stirnų (nuolatiniai gyventojai), bet ir lūšių, stumbrų, juodųjų gandrų, kurtinių ir t.t.", - dėstė T.Ramanauskas.

Anot jo, valdžia nuėjo lengviausiu keliu: gyventojams, kurių sodybos nusavinamos, pažadėjo kompensacijas, tačiau visiškai nesirūpina gamtos išsaugojimu.

Tačiau ir tos kompensacijos 13-os sodybų, kurios pateks į šaudyklų zoną, savininkams bus dvigubai didesnės nei kitų sodybų, kurios irgi pateks į poligono teritoriją, savininkams.

Nes esą pirmieji privalės išsikelti, o antrieji galės dėl to apsispręsti per 5 metus. Negana to, sodybų, kurios oficialiai nepatenka į poligono teritoriją, savininkams iš viso niekas nieko nekompensuos, nors akivaizdu, kad jie turės išsikelti.

„13 sodybų patenka į šaudyklos zoną. Tačiau dar 77 sodybos irgi patenka į poligono teritoriją, bet jų savininkams bus mažesnės kompensacijos, nes esą jie turės galimybę pasirinkti. Tačiau visiškai nekalbama apie aplinkinius gyventojus.

Pavyzdžiui, aš gyvenu Kalviuose, 1,2 km nuo smulkesnių šaudyklų. Man gyventi bus neįmanoma, miško sklypai pateks į šaudymo zoną. Atims. Man žemė užrašyta be teisės ją parduoti.

Žemė atlaikė Pirmąjį pasaulinį karą, Antrąjį pasaulinį karą. Kitaip tariant, okupantai nesunaikino turto savininkų archyvų, kurių pagrindu, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, buvo šita nuosavybė į šias žemes ir turtą atstatyta.

Šio įstatymo projekto rengėjai siekia drastiškiau pasielgti su bendruomene, su vietiniais gyventojais ir paimti visiems laikams de jure iš jų būtent tą turtą, nepalikdami jokios alternatyvos nuomai ar panašiai. O taikos metu sakoma, kad žemė bus atimama nukertant giminystės šaknis visiems laikams", - piktinosi T.Ramanauskas.

Jam nuostabą kelią ir tai, kad Lietuvos valdžia nekreipia dėmesio į NATO vadovybės įspėjimus. Sako, esą poligonas padėtų apsaugoti Suvalkų koridorių nuo priešų.

„Tačiau NATO generolas sako, kad vietovė 100 proc. atitinka natūralios gynybos reikalavimus: yra miškai, ežerai, upeliai bei pelkės. Sunkiai technikai per ją pervažiuoti sunkiai įmanoma. Jai judėti būtų žymiai lengviau sukurta infrastruktūra.

O ką mes planuojame? Būtent tą infrastruktūrą sukurti, be jokių papildomų gynybinių įtvirtinimų.

Kapčiamiesčio bendruomenė ne kartą akcentavo, kad yra už gynybą, fortifikaciją ir palaikome NATO generolą, kad esamą fortifikaciją reikia stiprinti.

Tačiau planuojama rengti poligoną be papildomų sustiprinimų ir dar bus įrengti keliai, kuriais galės judėti priešininkų technika. Nes poligone pratybos tevyks 5 kartus po 10 dienų per metus. Ne veltui Lenkija piktinasi poligono vieta", - pabrėžė T.Ramanauskas.