Gyvenimas po gandrinių

O dabar... dabar esame jau po jų ir žinome, kad Lietuvoje visur baltuoja gandrai. Taip būna ne visada, bet šiemet gandrų šventę sutikome su jais. Sako, kad tai labai geras ženklas!

Gandrinės, kaip ir visos kitos „mūsų" šventės gamtoje neegzistuoja - turime suprasti, kad mes švenčiame tai, ką esame patys sugalvoję, o gamta... net nežinia, ar gamtai būdinga švęsti, ar joje galima surasti tam progų.

Išeitų, kad ir per Gandrines nebuvo peržengta jokia regima riba, niekas nepasikeitė ir gamta toliau gyvena pavasario ritmu, o mes - kartu su ja.

Ką jau patyrėme, ką nuveikėme šį pavasarį?

Gamta mums buvo nuolanki, nieko neskriausdama nutirpino sniegą ir baigia ardyti ledo tiltus. Visa tai nesigavo šiaip sau.

Ar suskaičiavote, kiek jūsų kieme, namuose buvo saulėtų dienų? Jei to ir nedarėte, sutiksite - tiek saulės ir jos energijos gauname retą kovą. Tai ji, saulė, lėmė tokį lėtą ir potvyniais negrasinantį sniego tirpsmą, tai ji „sugraužė" ledą.

Žinoma, atsivėrus plikos žemės plotams ir iš sniegų atsilaisvinus miškams, plūstelėjo paukščiai.

Gerokai skubėdami parskrido kikilių pulkai, baltosios kielės, žinoma - ir baltieji gandrai. Be to, jau kovo vidury juodieji strazdai suko lizdus, ruošėsi perėti. Pilkosios varnos lizdus baigė įrengti pirmąją kovo dekadą. Labai aktyvūs ir ankstyvi varnėnai - nuo kovo vidurio jie jau dalinasi inkilus, kai kurie iš jų išnešė pernykščių lizdų liekanas.

Dar tikrai nežinome, koks toliau bus pavasaris, ar pakaks drėgmės, ar bus šilta. Tokios sąlygos lemia daugelio vabzdžių ir kitų bestuburių sėkmę, o šie yra paukščių mitybos pagrindas, ypač jauniklių auginimo metu.

Neramina ankstyvųjų vabzdžių ir anksti žydinčių augalų (efemerų) „prasilenkimai", kai per anksti pabudę vabzdžiai neranda sau maisto arba taip nutinka atsibudusiems per vėlai.

Esant tokiems orams, kai kurių efemerų (žibuoklių, plaučių, vištapienių, rūtenių) žydėjimas būna labai trumpas, tuo metu aktyvūs vabzdžiai negali pakankamai maitintis ir sunešti maisto atsargų būsimiems palikuonims.

Tokie reiškiniai pavojingi pavasario bitiniams vabzdžiams, kurie būna aktyvūs labai trumpą laiką.

Yra dar vienas ženklas, į kurį derėtų atkreipti dėmesį mokslininkams ir akyliems stebėtojams. Kadangi kai kurie paukščiai pradeda perėti net mėnesiu anksčiau, galima tikėtis jų biologijos pokyčių ir bandymų išvesti ne vieną, o dvi vadas.

Taip gali elgtis varnėnai, kurie paprastai išveda vieną jauniklių vadą. Varnėniukai lizdus palieka vis anksčiau - kažkada tą jie darydavo birželio 5-10 d., dabar gegužės 25-27 dienomis.

Beje, antroji vada visai įmanoma pilkosioms varnoms, kuosoms.

Gamtoje vyrauja pusiausvyra, todėl dabar esantiems maisto resursams tenka vienos varnėnų vados jaunikliai, kaip ir vienos vados varniukai. Staiga atsiradus kur kas didesniam jauniklių, o ilgainiui - jau besiveisiančių paukščių skaičiui, kiltų disbalanso grėsmė: juk maisto gamtoje yra tiek, kiek yra.

Kol kas to neprognozuojame. Tačiau jums patariame žiūrėti, stebėti ir matyti: o gal tikrai pavyks atrasti antrą vadą perinčius varnėnus?