Taip, pavadinime klaidos nėra, nes išaušus mėnesiui kovui šventėme Kovų (arba kovarnių) dieną.
Galima būtų ilgai ginčytis, kas iš ko paveldėjo kovo vardą - mėnuo iš paukščio, ar atvirkščiai.
Kažkada kovo mėnesį lietuviai vadindavo ir kitaip: balandiniu, karveliniu. Paukščių vardais vadinami pavasario mėnesiai, kokių (net panašių į juos) neturi jokia kita tauta, yra gana nauji.
Taigi, su kovais jau esame kove, jis turi atrakinti pavasario vartus.
Visa tai įvyks palaipsniui, iš lėto - kovas su kovais versis, mus vesdamas į žeme kvepiantį, pirmais žiedais papuoštą ir giesmėm sveikinantį pasaulį.
Visa tai jau patirta, bet visi, dar kartą norintys nuoširdžiai sutikti pavasarį, laukia jo ir eina klausytis, žiūrėti.
Iš savo vaiko dienų prisimenu smagų kovo mėnesio darbelį - tada žiemos būdavo ilgesnės ir tikros, tik kovo vidury pradėdavo tirpti sniegas, ir galėdavai kastuvu mosuoti, kasti „upes" tam tirpsmo vandeniui sruventi.
Taip vienas srautas įsiliedavo į kitą, šis - dar į vieną. Jei vanduo nerasdavo kelio, pradėdavo lietis į šalis, semti sniegą - tekdavo skubėti jam „į pagalbą".
Dienos ilgėja, bet iki pavasario lygiadienio yra dar pora savaičių.
Taigi, rytą sutinkame šviesų, o vakarai taip pat užtrunka ilgai. Mums tai laimė - juk šviesa yra visų gyvūnų (mes gyvūnai, tikrai) siekiamybė, jos dėka gauname tokių jėgų, kokių negali sukurti niekas. Energijos pliūpsnį galima aiškinti fiziologiškai, labai jausmiškai.
Bendras rezultatas - tas pats: saulė sukuria puikią nuotaiką, skatina aktyvumą, mes pasaulį suprantame ir pajaučiame visai kitaip.
O gamtoje saulė kuria ir kitą energiją - viena saulėta diena gali ne tik nuo sniego atlaisvinti didelius plotus, bet ir juos išdžiovinti.
Žinoma, naktį juose dar braškės šalčio sukaustyti pernykščiai lapai, žolės pasidengs šarma. Tačiau bus naujas rytas, nauja diena, ji bus saulėta ir atviram plote pažadins gyvybę.
O ką veikia kovai? Jie taip pat labai aktyvūs, nes saulė kaitina juodas plunksnas, artėja metas sukti, tvarkyti senus lizdus.
Todėl kovai susirenka ten, kur perėjo pernai ir daug metų - savo kolonijose.
Kovo pradžia pats geriausias laikas kalti ir kelti inkilus. Su pelėdomis jau pavėluota, tačiau mūsų inkilų lauks klykuolės ir dančiasnapiai, visi kiti uoksiniai paukščiai.
Tik patarimas: kuo daugiau inkilų kelkite miške, pamiškėse, laukų želdiniuose.