1 nuotr.Čia pat kovo vidurys. Ir nors mes žinome, kad kalendorius gamtoje beveik nieko nereiškia, ši žinia gimdo logišką klausimą: ar ilgai lauksime pavasario pradžios ženklų, jo starto?
O gal mes jau pavėlavome ir patys to nežinodami gyvename pavasaryje?
Tokie ir panašūs klausimai užduodami kasmet, jie tinka visiems atvejams - pavasariui, vasarai, rudeniui ir žiemai.
Kadangi nėra tokios tvarkos, kuri viešai praneštų apie pavasario pradžią, mes vis klausiame negaudami atsakymo. Jei tokia rastųsi, mes lauktume pranešimų apie lietaus pradžią, bulvių sodinimą, obuolių skynimą.
Pavasaris - didysis kėlėjas, kūrėjas ir statytojas. Jam iš naujo tenka pradėti dar vieną gyvybės ciklą.
Tiesa, pradžia ne visada vienoda - kai kas tam paruošti ir jau pradėjo savo misiją, kitiems to reikės palaukti iki brandžiojo pavasario pradžios.
Mes lengviau įsivaizduojame paukščių bei žvėrių pavasarį ir gyvybės ciklo pradžią - štai jie jau sudarė poras, kai kas po žiemą švęstų vestuvių laukiasi jauniklių. Kiti suka lizdus ar net pradeda perėti. Tačiau vabzdžiai į pavasarį ateina skirtingai. Kai kam tai labai paprastas žingsnis: pabusti iš žiemos sąstingio ir prašau, galima rūpintis palikuonimis.
Ką tik pabudo dieną skraidantys drugiai citrinukai, dilgėlinukai, spungės, ant kupstų ir medžių kamienų išropojo boružės ir blakės. Jie patys išsirito rudenį, žiemojo suaugėlio stadijoje, o labai greitai padės kiaušinėlius.
Tiesa, patys iš karto dar nekeliaus nebūtin, bet savo jauniklių jau nesusitiks. Visi šie vabzdžiai yra pakankamai stambūs ir stiprūs, ko nepasakysi apie kraujasiurbius uodus - šie suaugėlio stadijoje peržiemojo požemiuose, plyšiuose.
Kai kas klausia: žiema buvo pakankamai šalta, gal po jos bus mažiau uodų? Žinoma, ir erkių?
Uodai yra labai atsparūs, kol kas tik pirmosios uodės pradeda skraidyti, tačiau radusios šiltakraujų gyvūnų (nebūtinai tai būsime mes), jos prisiurbia kraujo ir gali subrandinti kiaušinėlius. Padėti į vandens balas, jie vystysis greitai, ir balandį girioje mus pasveikins jau šiemet „gimę" uodai... tiksliau - uodės, nes uodų patinėliai gyvena paprastą, švelnų gyvenimą ir maitinasi žiedadulkėmis.
Drugių kiaušinėliai bus padėti truputį vėliau, kai rasis pirmoji šio pavasario žaluma, jų mitybinių augalų daigai ar lapai. Su tuo prasilenkti negalima, nes išsiritę drugių vikšrai turi tokį apetitą, kurio mažu trupiniu nepatenkinsi. O erkės?
Erkės - ne vabzdžiai, jos voragyviai, todėl pasižymi ypatingu atsparumu šalčiui, drėgmei. Ši žiema erkėms nebuvo pavojinga, tuo labiau, kad po sniegu nešalta, net žemė neįšalo.
Taigi, pirmos šiltosios ir saulėtos dienos erkes išvilioja ant pernykštės žolės, augalų stiebų, krūmų - čia jos laukia praeinančių gyvūnų, prie kurių galės prikibti.
Augalų pavasaris tylus, bet jo energija ne mažiau pribloškianti - žiūrėk, išspurę lazdynų žirginiai nusveria šakas ir šakeles, o blindžių geltoni žiedynai („kačiukai") lenkia net viršūnes.
Jos tikrai nenulūš - nei šakos, nei viršūnės. Tačiau visa pumpurų, žiedų, lapų masė bus tokia didelė, kad turėsime sustoti ir pagalvoti: tik pavasaris galėjo visa tai sukurti.
Skubėkim jį sveikinti ir nepraleiskim nė akimirkos iš jo gimimo.
Kitaip visko reikės laukti metus, iki kito pavasario!
