Vis pasigirstantys džiūgavimai, esą lietuvių kalba dabar išgyvena aukso amžių, pasirodo, - be pagrindo. Kalbininkai įspėja, kad skaitmeniniame amžiuje lietuvių kalbai būtinas proveržis - šiuo metu mūsų kalba pagal visus kalbos technologijų vertinimų parametrus Europoje užima paskutinę vietą. Jei kalbos neperkelsime į virtualią erdvę - jos neišsaugosime.
Sparčiai besivystančios technologijos pasaulį perkelia į virtualią erdvę. Tačiau lietuvių kalbos jame beveik nėra, priešingai nei daugelis kitų kalbų.
Kompiuteriai nemąsto lietuviškai
Pasak kalbos specialistų, viso pasaulio kalbos sparčiai perkeliamos į kompiuterinę erdvę ir taip sukuriamas dirbtinis intelektas. Tačiau mes dar neturime lietuviškų programų, kuriomis būtų galima raštu arba žodžiu valdyti savo poreikius. Kompiuteris tam tikra prasme yra mūsų dirbtinis intelektas, turintis smegenis ir galintis už mus atlikti įvairiausius darbus.
„Jei tiesiog bus išverstos programos iš kitų kalbų, nepadėtų atspindėti mūsų mąstymo, o atrodytų primityviai ir dirbtinai, todėl lietuvių kalba turi būti perkelta į virtualią erdvę - taip kompiuteris bus priverstas mąstyti mūsų kalba, o dabar yra gviešiamasi dažniausiai anglų kalbos.
Jei bus sukurti savi semantiniai tinklai, kompiuterį priverstume mąstyti lietuviškai. Tam reikia didelių išteklių, semantinių ryšių, kurie atspindėtų mūsų sinonimiją, reikia didelių klaidų duomenų bazių - kompiuteris turi suprasti ne tik taisyklingą mūsų kalbą, bet ir žinoti mūsų kalbos klaidas”, - aiškino Lietuvių kalbos instituto vadovė Jolanta Zabarskaitė.
Neturime strategijos
Anot lietuvių kalbos specialistės, Europoje vykstantis projektas, kuris analizuoja per 30 kalbų technologinę būklę, šnekos sintezės įrankius, kalbos išteklius, lietuvių ir latvių kalbos atsidūrusios paskutinėje vietoje.
J.Zabarskaitė aiškina, kad taip yra todėl, kad paprasčiausiai neturime susikūrę aiškios strategijos, kaip turėtume plėtoti lietuvių kalbos technologijas.
„Mes turime daug programų, tačiau trūksta pačios strategijos ir specialistų, kurie galėtų užsiimti šiuo dideliu projektu, kol kas nesame susitelkę, o dirbame kiekvienas atskirai, nestebime aplinkos, nežinome, kas pasaulyje yra aktualu, nesekame naujovių”, - aiškina priežastis J.Zabarskaitė, kodėl neplėtojamos mūsų kalbos galimybės.
Spraga bus lopoma
„Mokslininkus rimtai sujaudino mūsų kalbos technologinė spraga, todėl kuo greičiau imsimės visų priemonių, kad galėtume vystyti naujoves. Bus įkurta rimta iniciatyvinė grupė, padėsianti formuoti strategiją, siųsime jaunus doktorantus į Berglio universitetą semtis žinių ir kurti semantinį tinklą”, - vardija ateities planus pašnekovė ir priduria, kad imantis žadėtų planų pagalbos bus prašoma iš kitų šalių, kurios jau yra plačiai interneto erdvėje išvysčiusios savo kalbos tinklą.
Specialistai tikisi, kad įkūrus savo kalbos dirbtinį intelektą, žymiai pagerės bendravimas internetinėse erdvėse, bus išsaugotas kalbos paveldas, pagerinti informacijos mainai. „Sieksime, kad kiekviena močiutė, kuri nemoka svetimų kalbų, neturi kompiuterinio raštingumo, paspaudusi kompiuterio mygtuką balsu savo tarme galėtų užsisakyti maisto į namus ir tai galėtų padaryti atsidūrusi bet kurioje Europos valstybėje”, - jau greitai atsirasiančias naujoves žadėjo Lietuvių kalbos instituto vadovė J.Zabarskaitė, užvakar dalyvavusi Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Europos kalbos technologijų amžiuje”, skirtoje skaitmeninėms lietuvių kalbos technologijoms ir jų būklei analizuoti.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
