Vėl atvertė riaušių bylą: ar keisis nuosprendžiai?

Visos bylos neapims

Vilniaus apygardos teismas antradienį apeliacine tvarka pradėjo nagrinėti garsiąją riaušių prie Seimo bylą, kurioje gauti 67 skundai. Vilniaus apygardos prokuratūra irgi yra apskundusi nuosprendį: prašoma vieną išteisintą dėl dalyvavimo riaušėse žmogų pripažinti kaltu, panaikinti laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimą nuteistiesiems, pripažintiems recidyvistais.

Kaip informavo teismas, byla nebus nagrinėjama iš naujo visa apimtimi, o vertinama pagal pateiktų apeliacinių skundų ribas. Bus tikrinama, ar pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, ar tinkamai įvertinti įrodymai bei pritaikytos baudžiamojo įstatymo normos.

Posėdžiai vyks dvejose teismo salėse, kontaktiniu, ir nuotoliniu būdu.

Apklaus garsias parlamentares

Anot „Eltos", antradienį buvo išklausyti nuteistųjų, jų advokatų prašymai dėl vaizdo medžiagos peržiūrų, dėl liudytojų apklausų byloje. Dalis nuteistųjų prašė teismo apklausti Seimo narius Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Agnę Bilotaitę, buvusį policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą.

Teisėjas Audrius Cininas paskelbė, kad apklaustos buvusi vidaus reikalų ministrė konservatorė A. Bilotaitė ir buvusi Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė V. Čmilytė-Nielsen.

Kaip žinoma, dėl riaušių suvaldymo buvo kilęs skandalas, o proceso apylinkės teisme metu buvo kelti klausimai dėl policijos veiksmų, dėl galimų provokatorių.

Siūlė įkalinti 33 žmones

Kaip rašė „Vakaro žinios", pernai rugsėjį net 80 žmonių iš visos Lietuvos buvo nuteisti dėl 2021 m. rugpjūtį vykusių neramumų prie Seimo, po mokytojos Astros Genovaitės Astrauskaitės suorganizuoto mitingo. Jo metu tūkstančiai žmonių protestavo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo kovido esą neturintiems žmonėms, galimybių pasą - prieš priverstinį vakcinavimą.

Teisiamųjų suole dėl riaušių organizavimo ir dalyvavimo jose, pasipriešinimo valstybės tarnautojams, viešosios tvarkos pažeidimų bei kitų nusikalstamų veikų atsidūrė net 87 žmonės. Prokurorai į kalėjimą nuo 2 iki 4 metų siūlė siųsti 33 kaltinamuosius.

Buvo surengti 93 teismo posėdžiai, priimta 540 nutarčių, 57 iš jų dėl baudų skyrimo proceso dalyviams už nedalyvavimą procese be pateisinamosios priežasties, kurių pagrindu buvo paskirta 78 tūkst. eurų baudų. Posėdžių metu skambėjo kaltinamųjų juokas, replikos, ginčai ir kt.

Prislėgė ir ieškiniai

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų kolegija priėmė nuosprendžius išnagrinėjusi net 247 tomus medžiagos - didžiausią savo apimtimi pagal dalyvių skaičių Lietuvoje bylą.

Trims žmonėms skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, 75 kaltinamiesiems jų vykdymas atidėtas, dviem žmonėms laisvė apribota. Recidyvistais nutarta pripažinti 17 kaltinamųjų. Du kaltinamieji buvo išteisinti, o vienos moters veika perkvalifikuota iš dėl dalyvavimo riaušėse į dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. Šeši žmonės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bylos nagrinėjimo metu žiniasklaidos dėmesyje buvo žinomi aktyvistai A.Genovaitė Astrauskaitė, Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, Andrejus Lobovas, taip pat - kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas.

Teismas A.Genovaitę Astrauskaitę pripažino kalta už riaušių organizavimą bei viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą. Jai skirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri atidėta 1,5 metų.

A.Kandrotui dėl riaušių ir suklastoto dokumento skirta 2 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau ji subendrinta su Kauno apygardos teismo 2024 m. nuosprendžiu skirta bausme, todėl vyras siunčiamas kalėti 4 metams, jis pripažintas recidyvistu.

A.Lobovui skirta lygtinė 2 metų, o A.Misiūnui - lygtinė 1 metų 11 mėnesių bausmės. A.Lobovas pripažintas recidyvistu.

Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiais, iš jų - 23 policijos ir VST pareigūnai. Ieškinius pareiškė ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija. Teismas tenkino civilinius ieškinius iš kaltinamųjų - per 112 tūkst. eurų. Nuteistiesiems taip pat skirtos nuo 500 iki 2000 eurų dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą - iš viso 142 tūkst. eurų.

Mato nesusipratimą ir nepagarbą

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, advokatas Egidijus Bičkauskas dar proceso pradžioje „Vakaro žinioms" komentavo, kad neabejoja, jog šioje byloje yra politikos: „Juk žmonės išėjo į mitingą su politiniais reikalavimais dar prieš įvykstant riaušėms - ne dėl to, kad pamėtyti akmenis ar sukelti neramumus. Tai susiję su vidine ar išorine Lietuvos valdžios politika."

Po nuosprendžio garsus advokatas, buvęs Seimo narys Rimas Andrikis „Vakaro žinioms" komentavo, kad tai jo nenustebino: „Tas „spektaklis" vyko ne vienerius metus ir baigėsi kaip ir turėjo - labai pareigingai: kas buvo užmanyta, tas buvo ir parodyta.

Turiu išankstinę nuomonę apie riaušes Lietuvoje - jos nėra net panašios į reiškinį tikrojoje Europoje. Pagal mastelį, pobūdį, kryptį, valdžios reakciją - čia viskas lietuviška. Todėl šis nuosprendis man tik dar kartą patvirtino, kad čia su teisiniu raštingumu, teisinėmis kategorijomis, humanizmu, žodžio laisve, bausmių adekvatumu yra kažkas sunkiai pateisinama."

Pasak jo, iš pirmo žvilgsnio tai, kad praėjus tiek laiko dar kažkam skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, yra švelniai tariant nesusipratimas ar nesugebėjimas įvertinti realių aplinkybių: „Daliai asmenų nutrauktos bylos. Bet pats principas, kad už tokį menkavertį, mažareikšmį, menkų pasekmių reiškinį baudžiamojon atsakomybėn patraukta arti šimto žmonių, yra nesusipratimas, nepagarba teisei, žmonėms, jų nuomonių išraiškai ir kt.

Prašymas skirti realų laisvės atėmimą 33 žmonėms - tai tik juoko seansui galima tokias nesąmones parašyti. Nuosprendį reikia gerbti, bet kritikuoti jį leidžiama. Mano nuomone, skyręs realias laisvės atėmimo bausmes 33 žmonėms teismas, matyt, būtų atsidūręs pasaulinio įvykio epicentre, o darbo netektų ne vienas iš tų teisėjų."