1 nuotr.Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) kreipėsi į Seimo pirmininką Juozą Oleką, ragindama nepritarti siūlymui iki 2027 metų pradžios atidėti kai kurių Europos Sąjungos (ES) Skaidraus darbo užmokesčio direktyvos nuostatų perkėlimą į Darbo kodeksą.
Šią savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) pritarė sprendimui atidėti dalies direktyvos nuostatų įsigaliojimą. LPSK teigimu, komitetas siūlo nukelti būtent tas nuostatas, kurios darbuotojams jau nuo birželio 1 d. suteiktų galimybes gauti informaciją apie darbo užmokestį, užtikrintų didesnį atlyginimų skaidrumą bei padėtų kovoti su diskriminacija darbo užmokesčio srityje.
„Darbuotojų teisės negali būti atidedamos dėl ne laiku atliktų administracinių ar organizacinių darbų. Apie būtinybę įgyvendinti šią direktyvą diskutuojama jau ne vienerius metus, todėl šiandieninis siekis nukelti svarbiausių nuostatų įsigaliojimą sudaro įspūdį, kad darbuotojai turi prisiimti institucinio delsimo pasekmes“, – pranešime nurodo LPSK.
Anot profsąjungų, atidedami Darbo kodekso pakeitimai numato darbdavių pareigą teikti informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį pagal pareigybių grupes ir lytį, identifikuoti bei šalinti nepagrįstus vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus, taip pat užtikrinti aiškias ir objektyviais kriterijais pagrįstas darbo apmokėjimo sistemas.
Taip pat būtų nukelta darbuotojų teisė gauti informaciją apie savo bei tos pačios pareigybių grupės darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal lytį bei teisė reikalauti paaiškinimų dėl galimų nepagrįstų atlyginimų skirtumų.
„Viešoje erdvėje interesų grupių girdimas gąsdinimas esą numatomas reguliavimas virs našta verslui, yra senas kaip pats darbo pasaulis. Panašius argumentus girdėdavome ir dėl minimalios algos didinimo, ir dėl darbo laiko ribojimo. Tačiau tiesa yra kita: skaidrumas yra geriausias vaistas nuo piktnaudžiavimo. Negalime kurti darbo rinkos, kurioje darbuotojų teisės būtų laikomos kliūtimi verslui“, – pranešime cituojama LPSK vadovė Dalia Jakutavičė.
Kaip skelbta anksčiau, skaičiuojama, kad naujų reikalavimų įgyvendinimas darbdaviams per metus gali kainuoti apie 14 mln. eurų, daugiausia dėl papildomos administracinės naštos.
