2 nuotr.Net jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose baigtųsi artimiausiu metu, energijos išteklių rinkos stabilizuotis galėtų nebent metų pabaigoje. Taip sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Dėl bendros situacijos rinkoje - aišku, įtampa tebeišlieka, tikrai niekas negali pasakyti, nei kada krizė baigsis, nei kokia apimtimi, bet jeigu situacija pozityviąja prasme susitvarkytų dabar, tai rinkose stabilizacija be metų pabaigos turbūt yra techniškai neįmanoma", - Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime susitikime sakė ministras.
Jo teigimu, šią savaitę Europos Komisija ketina pristatyti komunikatą su veiksmų planu, kokių ilgalaikių ir trumpalaikių priemonių Bendrija ketina imtis, siekdama suvaldyti degalų kainų krizę.
Ministras pažymėjo, kad tarp svarstomų priemonių - lankstesnės valstybės pagalbos taisyklės, pavyzdžiui, šalių narių viešojo susisiekimo, transporto, žemės ūkio sektoriuose.
„Tikrai yra didelis dėmesys iš Europos Komisijos šiuo klausimu taip pat", - teigė Ž.Vaičiūnas.
Kovo viduryje atsargas kaupianti „Orlen Lietuva" į rinką išleido 80 tūkst. tonų kuro - 12 dienų rezervą, kai visas šalies rezervas sudaro 90 dienų. Tokią galimybę šalims narėms sudarė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).
Ž. Vaičiūno teigimu, rezervus atlaisvino 14 iš 28 organizacijos narių, tai esą yra solidarus veiksmas.
Pasak ministro, nors artimiausiu metu nėra planuojama atlaisvinti daugiau šalies kuro rezervo, jeigu tokie sprendimai būtų priimti, planuojama, kad TEA šalys veiksmus koordinuotų dar labiau.
„Papildomo atlaisvinimo šiuo metu nėra planuojama - Tarptautinė energetikos agentūra neplanuoja, suprantant, kad rezervai reikalingi neapibrėžtai situacijai", - tikino Ž.Vaičiūnas.
Pasak ministro, EK taip pat ketina siūlyti gamtinių dujų rezervų apimtis sumažinti nuo 90 iki 80 proc., taip subalansuojant kainas rinkoje.
Lietuva, pasak Ž.Vaičiūno, taip pat svarsto atlaisvinti daugiau dujų atsargų ir jas skirti pažeidžiamiems vartotojams - rezervas saugomas požeminėje Inčukalnio saugykloje Latvijoje.
Ministro teigimu, bent jau dujų kainos dabar yra maždaug normalios, maždaug sausio-vasario lygyje. Aišku, jos yra didelės, bet bent jau mažesnės nei prieš kelias savaites, kai jos kainavo 50 eurų už megavatvalandę, dabar - 42 eurus.
Ž.Vaičiūnas nepagailėjo kritikos kai kurių savivaldybių šilumos gamintojams. Praėjusį sezoną, kai biokuro kainos buvo labai palankios, Energetikos ministerija ragino visus šilumininkus biokurą pirkti ilgalaikiais sandoriais.
Tačiau ne visi paklausė. Ministras tikisi, kad iš to buvo pasimokyta ir bent jau dabar, kol kainos nesukilo, bus pasirūpinta užsipirkti toli į ateitį. O tai labai svarbu, mat daugiau nei 80 proc. šildymo sistemos paremta biokuru.
