Aukštųjų Lietuvos mokyklų lyderiai: VU ir Vilniaus kolegija

Geriausiai pagal penkis kriterijų blokus įvertintų universitetų penketuką sudaro VU, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) bei VILNIUS TECH universitetas. 

Universitetai vertinti remiantis 43 parametrais, suskirstytais į penkias stambias grupes – mokslo, meno ar sporto veikla bei pridėtinė vertė šalies ūkiui, alumnų sukuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė, studentai ir studijos, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje bei esamas ir ateities akademinis personalas. Kiekvienai kategorijai atitinkamai suteiktas 35, 30, 20, 10 ir 5 taškų svoris. 

Pirmąją reitingų lentelės vietą užėmęs VU surinko 63,69 taško, LSMU – 57,64 taško, KTU – 56,36 taško, VDU – 55,66 taško, o VILNIUS TECH – 49,72 taško. 

Skelbiama, jog pagal pirmąjį kriterijų, kuriame remtasi Lietuvos mokslo tarybos 2024 m. atlikto Mokslo ir meno sričių darbų formaliojo vertinimo rezultatais, pirmavo VU, nuo jo nedaug atsiliko KTU. Toliau rikiavosi VDU ir LSMU. 

Siekiant atliepti antrąjį kriterijų bloką buvo atlikta 2,3 tūkst. Lietuvos darbdavių apklausa, kurios metu vertinta kiekvieno universiteto, kurių alumnai dirba jų įstaigose, įmonėse ar organizacijose, parengimo kokybė dešimties balų skalėje. Aukščiausią įvertinimą iš darbdavių gavo VU. Toliau – KTU, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, LSMU, VDU bei VILNIUS TECH. 

Pažymima, jog vertinant Užimtumo tarnybos duomenis, kiek praėjusių metų laidos absolventų nerado darbo, palyginti su visais tais pačiais metais baigusiais tos aukštosios mokyklos alumnais, santykis išlieka panašus daugelyje universitetų. 

Tuo metu vertinant pirmos pakopos ir vientisųjų studijų alumnų vidutinius atlyginimus, praėjus 18-ai mėnesių po studijų baigimo, labiausiai išsiskyrė LSMU, kurio pirmosios pakopos absolventų atlyginimo vidurkis siekia apie 3,5 tūkst. eurų, o VU – 3,2 tūkst. eurų. 

Apibendrinus visus antrojo parametro rodiklius, daugiausia taškų surinko LSMU, antra-trečia vieta dalijasi ISM ir VU. 

Vertinant, kokie jaunuoliai įstojo į universitetus 2025 metais, kiek jų studijas baigė laiku, kuriuose universitetuose fiksuotas didžiausias studentų nubyrėjimas, kuriuose universitetuose didžiausias nuošimtis studentų gavo skatinamąsias stipendijas, taip pat tai, kurie universitetai išsiskiria didžiausiu studijų rezultatyvumu, daugiausia taškų surinko VU ir LSMU. 

Konkuravimo tarptautinėje studijų erdvėje lyderiais tapo Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) bei ISM. O už kriterijų bloką, kuriame vertintas esamas bei ateities akademinis personalas, daugiausiai taškų skirta VDU bei VU. 

Tarp kolegijų ir toliau pirmauja VIKO

Kaip skelbiama žurnale „Reitingai“, atliekant 48 koleginių studijų krypčių specialistų parengimo vertinimą, buvo nustatyta, jog lyderiaujančias pozicijas, kaip ir pernai, išlaiko Vilniaus (VIKO) ir Kauno kolegijos (KAUKO). 

Vertinant kolegijas pagal penkias stambias kriterijų grupes, VIKO iš 100 galimų taškų surinko 64,12, KAUKO – 56,82, Lietuvos inžinerijos kolegija (LIK) – 55,04, Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK)– 53,98, o Panevėžio kolegija – 48,72 taško. 

Vertinant šias švietimo įstaigas pagal jų alumnų sukuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių nuomonę, aukščiausią įvertinimą gavo VIKO bei KAUKO. Toliau rikiuojasi KVK, Šiaulių valstybinė kolegijos (SVAKO) bei LIK. 

Pagal kolegijų vykdomą mokslo ir meno veiklą bei pridėtinę vertę šalies ūkiui pirmavo VIKO. 

Studentų ir studijų vertinimo kriterijų bloke daugiausiai taškų skirta VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijai. Taip pat pažymima, jog daugiausia gabiausių abiturientų pernai priėmė KAUKO bei VIKO, o daugiausia studentų, gavusių skatinamąsias stipendijas, yra LIK. 

Kolegijų konkuravimo tarptautinėje studijų erdvėje kategorijoje išsiskyrė Panevėžio kolegija bei KVK, o už esamą ir ateities personalą daugiausia taškų skirta Šv. Ignaco Lojolos kolegijai bei VIKO. 

Mažėja į nemokamas studijas pretenduoti galinčių jaunuolių dalis

Pasak žurnalo „Reitingai“ rengėjų, pastaraisiais metais fiksuojamas nemokamai studijuoti galinčių jaunuolių skaičiaus mažėjimas. 

Skaičiuojama, jog 2020 m. apie 75 proc. visų pirmakursių įstojo į valstybės finansuojamas studijų vietas, o pernai šis skaičius siekė apie 60 proc. 

Taip pat pažymima, jog į savo svajonių profesiją įstoja mažiau nei pusė aukštąjį mokslą besirenkančių jaunuolių. Skaičiuojama, jog pernai 41,9 proc. visų dalyvavusiųjų priėmime į aukštąsias mokyklas įstojo pagal pirmą savo pageidavimą.

Švietimo ir mokslo žurnalas „Reitingai“ kasmet viešina išsamius ir plačius švietimo institucijų tyrimus bei reitingus.