respublika.lt

Klodas Monė. Gyvenimas kaip įspūdisnuotraukos (2)

2020 lapkričio mėn. 22 d. 13:49:00
Milda KUNSKAITĖ

Impresionizmas atsirado Prancūzijoje XIX a. viduryje. Klodas Monė (Claude Monet) - šio revoliucingo meno judėjimo pradininkas ir varomoji jėga. K.Monė gyvenimas buvo skirtas naujų, tobulesnių vaizdavimo formų paieškai. Jis laužė tradicijas ir tapė, stengdamasis perteikti tikrovės nepastovumą, spalvos, šviesos ir judėjimo jausmą, žiūrovų dėmesį kreipdamas ne į objektus (stotis, tiltas, žmonės), o į spalvas. Daug kas Klodą Monė laiko vienu didžiausių kada nors gyvenusių dailininkų. Garsiausi jo paveikslai yra vertinami dešimtimis milijonų dolerių. Pateikiame kai kuriuos mažiau žinomus faktus apie impresionizmo pionierių.

×
nuotr. 3 nuotr.
Klodas Monė. EPA-Eltos nuotr.

 

K.Monė buvo ateistas

Klodas Monė gimė 1840 m. lapkričio 14-ąją Paryžiuje. Nors buvo pakrikštytas katalikų bažnyčioje, bet taip ir liko ateistas. Jo krikšto vardas buvo Oskaras Klodas, tėvai jį vadino Oskaru, o visame pasaulyje jis pagarsėjo kaip Klodas Monė.

Savamokslis karikatūristas

Kai Klodui buvo penkeri, jo šeima persikėlė gyventi į uostamiestį Havrą, kur tėvas turėjo bakalėjos parduotuvę. Tėvas norėjo, kad Klodas kada nors perimtų jo verslą, tačiau sūnus norėjo piešti. Mokykloje jo vadovėliai buvo apipaišyti žmonių eskizais, įskaitant mokytojų karikatūras. Klodo tėvai buvo gana šykštūs, todėl, norėdamas užsidirbti savo reikmėms, 14 metų Klodas pradėjo piešti draugų ir kaimynų karikatūras, portretus ir tapo Havro įžymybe. Jaunojo dailininko piešiniai, kuriuos jis pardavinėjo po 15-20 frankų, buvo labai paklausūs. Tapyba K.Monė susidomėjo tik susipažinęs su Eženu Budenu (Eugene Boudin), kuris išmokė jį tapyti peizažus ir pasiūlė tapyti gamtoje.

Daugumoje K.Monė paveikslų - ta pati moteris

Paveikslas, išgarsinęs K.Monė, buvo „Moteris su žalia suknele", kurį nutapė 1866 m. Jame - jo būsimosios žmonos Kamilės atvaizdas. Jo mylimas modelis ir žmona Kamilė pozavo ne tik Klodui, bet ir jo draugo P.O.Renuaro bei Eduaro Manė (Edouard Manet) paveikslams.

K.Monė nutapė savo 30-metę žmoną mirties patale

K.Monė ir Kamilė Donsjė (Camille Doncieux) susituokė 1870 m. ir susilaukė dviejų sūnų, Žano ir Mišelio. Kamilė sirgo tuberkulioze, o 1878 m. jai buvo diagnozuotas vėžys. 1879 m., būdama 30-ies, ji mirė. K.Monė nutapė ją mirties patale, ir šis darbas yra vienas įspūdingiausių ir išraiškingiausių pomirtinių portretų.

8 vaikai ir sodas

Antroji dailininko žmona Alisa Ošed (Alice Hoschede) padėjo Klodui užauginti du jo sūnus, o pati turėjo šešis savo vaikus. Klodas ir Alisa su vaikais apsigyveno Živerni kaime už 85 km nuo Paryžiaus. Būtent Živerni tapo pagrindine tapytojo įkvėpimo vieta, o sodas, kuriam įveisti K.Monė skyrė pusę gyvenimo, šiandien yra laikomas Prancūzijos nacionaliniu turtu. Garsiausi K.Monė paveikslai buvo nutapyti būtent Živerni. Dailininko žmona Alisa Ošed taip pat sakė: „Sodas - jo dirbtuvė, jo paletė". Pats impresionistas žurnalistams yra prisipažinęs, kad viskas, ką uždirba, išleidžia sodui.

Paveikslas „Įspūdis, saulėtekis" (Impression, soleil levant) suteikė pavadinimą impresionizmo judėjimui

„Impression" reiškia „įspūdis". 1872 m. K.Monė nutapė vaizdą, matomą pro langą Havro uoste ir 1874 m. pademonstravo jį publikai. Kritikai paveikslą supeikė. Luji Lerua (Louis Leroy) paniekinamai išvadino jį „impresionistu". Dailininkai šį epitetą priėmė ir laikui bėgant jis prarado pradinę neigiamą reikšmę. Įdomu, kad reikšmingiausiu impresionistiniu tapybos kūriniu yra laikomas taip pat Klodo Monė paveikslas „Vandens lelijos".

Didžiausias K.Monė šedevras

K.Monė sukurta paveikslų serija „Vandens lelijos" yra vadinama „Impresionizmo Siksto koplyčia". Seriją sudaro apie 250 K.Monė per 30 paskutiniųjų gyvenimo metų nutapytų paveikslų. Stebėtina yra tai, kad kuriant daugumą tų šedevrų dėl kataraktos K.Monė regėjimas smarkiai pablogėjo ir jis vos galėjo įžiūrėti, ką tapo.

Brangiausias K.Monė paveikslas

Paveikslas „Tvenkinys su vandens lelijomis", K.Monė nutapytas 1919 metais, yra brangiausias šio meistro kūrinys. 2008 m. „Christie‘s" aukcione Londone šis paveikslas buvo parduotas už pasakiškus pinigus - 80 milijonų dolerių. Šiandien „Tvenkinys su vandens lelijomis" užima devintąją vietą brangiausių pasaulio aukcionuose parduotų paveikslų reitinge. Kas jį įsigijo ir kur jis dabar yra - nežinoma. Paprastai privatūs kolekcininkai, pirkdami tokius kūrinius, nori likti nežinomi.

K.Monė mirė nuo plaučių vėžio

K.Monė mirė nuo plaučių vėžio 1926 m. gruodžio 5 dieną, būdamas 86 metų, ir yra palaidotas Živerni bažnyčios kapinėse. K.Monė mirus, sodybą paveldėjo jo sūnus Mišelis. Deja, jis nesižavėjo gėlėmis kaip tėvas. Paveikslai buvo išparduoti, namas apleistas, o nuostabūs gėlynai apaugo piktžolėmis. 1966 m. M.Monė žuvo automobilio avarijoje. Pagal jo testamentą Živerni sodyba atiteko Dailės akademijai. 1976 m. K.Monė sodybą atstatyti ėmėsi Žeraldas van der Kampas (Gérald Van der Kemp), pagarsėjęs Versalio rekonstrukcija. Energingas restauratorius kreipėsi pagalbos į Amerikos mecenatus ir lėšų gavo. Prireikė daug metų, kol Živerni sodyba atgavo buvusį grožį. K.Monė namas ir sodas su Impresionizmo muziejumi - turistų pamėgtos įžymybės.

Kur šiandien galima pamatyti didžiojo K.Monė paveikslus

Šiandien dailininko kūriniai yra „išmėtyti" po visą pasaulį. Daugiausia K.Monė paveikslų yra Rusijoje (Maskvos A.Puškino vaizduojamojo meno muziejus, Ermitažas), JAV (Niujorko „Metropolitan" meno muziejus, Filadelfijos meno muziejus) ir D.Britanijoje (Nacionalinė galerija). Keletas K.Monė paveikslų yra net N.Zelandijos muziejuose. Nemaža dalis dailininko darbų yra privačiose kolekcijose, todėl plačioji publika neturi galimybės jų pamatyti. Tik kai kada paveikslai iš kolekcininkų rankų grįžta į muziejus arba patenka į aukcionus.

K.Monė paveikslai - Londono ūkų kronika

Kadaise impresionistai buvo kaltinami tuo, kad jų paveikslai iškreipia tikrovę, tačiau šiandien vieno didžiausių šios meno krypties meistrų Klodo Monė darbai yra naudojami gauti duomenims apie ekologiją XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje. Mokslininkai tai aiškina prancūzų tapytojo paveikslų skrupulingu tikslumu.

Klodą Monė žavėjo Londonas. Dailininkas pirmą kartą atvyko į Angliją 1870 m. rugsėjį, kai buvo priverstas bėgti, prasidėjus Prancūzijos karui su Prūsija. Įdomiausia, kad labiausiai jam D.Britanijos sostinėje patiko tai, dėl ko Londonas yra koneveikiamas: „Be rūko Londonas nebūtų gražus miestas... Jo masyvūs pastatai šioje paslaptingoje priedangoje atrodo dar didingesni", - įspūdžiais dalijosi K.Monė.

1899-1905 m. didysis impresionistas tris kartus buvo nuvykę į Londoną - šeimos reikalais ir specialiai, tapyti. Dailininkas kaip pakerėtas daugybę kartų tapė didelio miesto vaizdus esant įvairiam apšvietimui. Eskizus įvairiais rakursais jis darė ne kartą. Šio susižavėjimo rezultatas - keturios paveikslų serijos ir daugybė pastelių, iš viso 95 kūriniai, kuriuos yra priimta jungti į vieną ciklą pavadinimu „Londono rūkai" arba tiesiog „Londonai".

Yra gerai žinoma, kaip K.Monė kūrė šią seriją. Dailininkas tapė vienu metu daug paveikslų. Būdamas Londone, jis tiksliai planuodavo darbą: rytas ir diena buvo skirti tiltams, daugiausia Vaterlo tiltui, o vakarai - parlamento vaizdams. Amerikietis dailininkas Dž.S.Sardžentas (J.S.Sargent), tuo laikotarpiu aplankęs draugą, stebėjosi matydamas, kaip K.Monė, apsistatęs 80 drobių, kantriai laukia tinkamų atmosferos sąlygų ir norimo efekto, ir stipriai susinervina, jei sąlygos greitai pasikeičia.Toks vienu metu tapomų paveikslų skaičius tikriausiai yra rekordinis meno istorijoje.

Šis grandiozinis darbas po šimto metų pravertė mokslininkams ekologams. Didelė sėkmė yra tai, kad K.Monė beveik visą laiką, kol tapė paveikslus, rašė išsamų dienoraštį ir savo darbą aprašė laiškuose. Remiantis jo užrašais, mokslininkams pavyko įrodyti, kad dauguma Londono serijos drobių yra nutapytos išties pagal dailininko stebėjimus, atspindi tikrovę ir nėra menininko vaizduotės vaisius. Norėdami tai įrodyti, mokslininkai išanalizavo Saulės padėtį paveiksluose. Žymomis tapo parlamento špiliai ir bokštai. Palyginę rezultatus su Amerikos karinio jūrų laivyno observatorijos duomenimis, jie paskaičiavo laiką, kada galėjo būti nutapyti paveikslai, o paskui sutikrino su paties dailininko užrašais.

Pasirodė, kad maždaug pusėje ištyrinėtų paveikslų Saulės padėtis tiksliai sutampa su paveikslo kūrimo data, o tai tikriausiai reiškia, kad ir visas kitas detales dailininkas vaizdavo lygiai taip pat tiksliai ir tikroviškai. Pagrindiniu tyrimo tikslu tapo garsusis Londono rūkas, kuriuo taip žavėjosi tapytojas. Tiesa, dabar jis vadinamas smogu ir yra laikomas didelių bėdų priežastimi. Ekologai nustatė ne tik jo tankį įvairiu paros metu, bet ir apytikrę kokybinę sudėtį - iš kokio dydžio dalelių galėjo būti sudarytas Viktorijos laikų smogas. Pastaruosius duomenis galima gauti ištyrus spalvų gamą, kuria jis vaizduojamas.

Mokslininkai mano, kad oro tarša jau tais laikais buvo rimta problema, kurios žmonės, tiesa, dar iki galo nesuvokė. Sistemingi atmosferos sudėties tyrimai XIX a. dar nebuvo atliekami, todėl yra labai svarbu gauti informacijos bent tokiu neįprastu būdu.

 

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (2)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. GODOS PRIE SUSKILUSIOS „GELDOS”
2. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
3. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų (Sorošo sąrašas su naujomis „elitinėmis" pavardėmis)
4. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
5. Trečias bandymas padaryti V.Landsbergį... prezidentu
6. O.Strikulienė: KAPITOLIJAUS ŠTURMĄ INICIJAVO NE TRAMPAS
7. O jeigu karas?
8. Policijos veteranai užsigeidė privilegijų
9. Vakarams bus labai blogai, Lietuvai - tik blogai
10. Zigmas Vaišvila: Siaubiamiškio pasaka Nr.2 („Siaubiamiškio pasakų kūrėjas ir jo alaviniai kareivėliai")
11. Užkalti karstai kelia dar daugiau įtarimų (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
12. Lengviau sukurti vakciną nuo Covid-19, nei ištirti bylą (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
13. Vitas TOMKUS: RINKTI AR NERINKTI?
14. Ką atnešė Žiurkės metai
15. 2020-ieji - ne tik pandemijos metai
16. Algimantas RUSTEIKA: atėjo numirėlių metas
17. Koronaafera 3. Globali psichozė mistikos fone
18. „Swedbank“ siekia sužlugdyti sanatoriją?
19. Ko verta patvirtinta naujosios Vyriausybės programa
20. Rašytojas Rimantas Povilas Vanagas: Ir žirnis šaukė: aš globalus, aš globalus!
21. Nevisavertiškumo kompleksas
22. Valdžia be diplomo, vadinasi, - nekvalifikuota
23. Valdžia nurašė vienišus žmones
24. Nenorintiems skiepų ruošiamas botagas?
25. Absurdiškas biurokratizmas: nuomotis „Litexpo“ - per brangu, atsiimti Žvėryno infekcinę - neapsimoka

Dienos klausimas

Ar jūsų savivaldybė pakankamai rūpinasi judėjimo zonų priežiūra - sniego valymu?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar savaitgalį pasidžiaugėte gausiu iškritusiu sniegu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-17 -15 C

-17 -16 C

 

-24 -21 C

-12 -11 C

-13 -12 C

 

-16 -14 C

0-3 m/s

0-1 m/s

 

0-3 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.2124 PLN - 4.5379
RUB - 89.0900 CHF - 1.0805
GBP - 0.8894 NOK - 10.3108

Nuorodos