1 nuotr.Aktorius Sigutis Jačėnas jau keletą metų vykdo unikalų nematerialaus paveldo išsaugojimo projektą - leidžia į kompaktines plokšteles įrašytus tautos dainių poezijos rinkinius, kuriuos skaito žinomi šalies teatralai. Tokios įgarsintos knygos naudingos ne tik regėjimo negalią turintiems žmonėms šviestis. Tai unikali priemonė ateities kartoms perduoti sparčiai nykstantį mūsų kultūros paveldą. Tačiau šalies valdžia turi kitokią nuomonę apie gyvos lietuvių kalbos puoselėjimą.
Ministras persigalvojo
Dar 2009-aisiais S.Jačėnas parengė projektą „Lietuvių aktorių balsai“, kurį sudaro 7 poezijos kompaktiniai diskai. „Vykdyti šį projektą, kurio unikalių albumų tiražų vidurkis yra vos 500 egzempliorių, be rėmėjų pagalbos būtų buvę neįmanoma. Todėl dalyvavau Kultūros ministerijos paskelbtame konkurse ir sulaukiau patvirtinimo, kad ministerija albumų leidybai paskyrė 11 tūkst. litų dalinį finansavimą“, - pasakojo prieš septynerius metus viešąją įmonę Vieno aktoriaus teatras įkūręs S.Jačėnas.
Pasitikėdamas Kultūros ministerijos institucija, viešai paskelbtu ministro pasirašytu įsakymu, jis išsiuntė suderintą ir jo pasirašytą sutartį bei pradėjo projekto vykdymą.
„Pradėjau nedelsdamas, nes žinau iš patirties, kad kartais paskirto finansavimo sulaukdavau projektui jau įpusėjus ar net jį pabaigus“, - tikino S.Jačėnas.
Tačiau po trijų mėnesių kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad įsakymo sutartis nebuvo patvirtinta ir dėl biudžeto mažinimo finansavimas buvo nutrauktas.
„Šiais laikais ministro parašu nebegali pasitikėti. Informaciją dabar reikia patikrinti melo detektoriumi, ar įsakymas tikrai buvo pasirašytas“, - apgailestavo S.Jačėnas.
Negirdėjo net prezidentė
Tačiau per tą laiką įstaigos Vieno aktoriaus teatras vadovas jau buvo pradėjęs vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus. Todėl už poezijos kompaktinių plokštelių leidybą jam teko sumokėti iš savo kišenės.
„Kultūros ministerijos žadėti 11 tūkst. litų - tik dalis reikalingos sumos. Todėl pusę jos teko uždėti už save kaip leidėjui ir pusę - už Kultūros ministeriją - kaip rėmėją“, - pasakojo S.Jačėnas. Jis jau trejus metus klaidžioja po valstybinių įstaigų koridorius ir vis niekaip negali rasti teisybės.
„Kreipiausi ir į Seimą, ir į Vyriausybę - niekas net į laiškus neatsako, niekam neįdomu. Netgi prezidentės patarėja pasakė, kad niekuo negali padėti“, - stebėjosi S.Jačėnas.
Amžinai gyvi klasikai
Per septynerius Všį Vieno aktoriaus teatro veiklos metus S.Jačėnas išleido įspūdingą poezijos, dainuojamosios poezijos, įgarsintų literatūros kūrinių kompaktinių plokštelių kolekciją, kuri, anot aktoriaus, pasitarnauja regėjimo negalią turintiems žmonėms.
Kolekcija naudinga ir kaip šviečiamoji priemonė ateities kartoms perduoti sparčiai nykstantį mūsų kultūros nematerialųjį paveldą. Kaip būdas puoselėti ir išlaikyti gyvą lietuvių kalbą.
„Žmogaus fizinis gyvenimas trumpas, tačiau individuali kūrybinė raiška, įamžinta įrašuose, yra gyvoji atmintis ir istorinis dokumentas, su kuriuo galėtų susipažinti Lietuvos ateities kartos. Turėdami tiek mažai filmuotos medžiagos apie mūsų scenos meistrus bei jų kūrybą, galime išsaugoti bent nepakartojamus jų balsus“, - neabejojo S.Jačėnas.
Anot jo, tokių literatūros klasikų kaip Jonas Strielkūnas, Bernardas Brazdžionis kūryba dabar išbraukiama net iš mokyklinių programų. Tačiau jų poezija gali sklisti kaip įrašai.
Kai anapilin iškeliavo aktorius, poezijos skaitovas Laimonas Noreika, S.Jačėnas susimąstė: žmonėms jis visada išliks gyvas ir jo balsas pasieks mūsų vaikaičių ausis.
„Su L.Noreika esame išleidę unikalių diskų, tokių kaip „Poeta“ ar „Maironis. Lyrika“. Kompaktinėje plokštelėje panaudojome prieš 40 metų padarytus L.Noreikos skaitomus Maironio poezijos įrašus. Jis skaitė tautos dainiaus eiles būdamas 40 ir 80 metų, - unikalius darbus vardijo aktorius. - Pats pirmas kompaktinis diskas buvo įrašytas su šviesaus atminimo aktoriumi, bardu Sauliumi Mykolaičiu. Po pusmečio Sauliaus nebeliko, dabar mes jį prisimename tik iš įrašų. O ką kalbėti apie diską su 44 „Poezijos pavasario“ laureatais. Dabar ne kiekvienas galėtų net juos visus išvardyti. Ne kiekvienas galbūt ir žino, kad pirmas „Poezijos pavasario“ laureatas buvo Justinas Marcinkevičius. Tačiau tokie diskai, ministerijos manymu, nėra reikalingi.“
Beliko apgailestauti
Pateikus užklausą, kodėl nesilaikoma ministro įsakymų, ar aktoriui S.Jačėnui bus sumokėta įsakyme numatyta 11 tūkst. litų suma ir ar, ministro Arūno Gelūno manymu, visuomenei nereikalingos knygos kompaktinių diskų pavidalu, Kultūros ministerija nesugebėjo atsakyti nė į vieną iš šių klausimų.
Profesionalaus meno skyriaus vyriausioji specialistė Irena Didžiulienė tik apgailestavo dėl pakoreguoto valstybės biudžeto ir patikino, jog S.Jačėnas buvo elektroniniu paštu įspėtas, kad nerizikuotų ir nenaudotų savo lėšų projektams įgyvendinti.
Veronika POVILIONIENĖ - Lietuvių liaudies folkloro dainininkė, etnologė:
Viskas, kas susiję su kultūra, lietuvių kalbos, tautos paveldo išlikimu, - mirtinai reikalinga. To net klausti neverta. Kas gali sakyti, kad viso to nereikia? Kompaktinės plokštelės, kuriose įrašyta klasika, įprasminanti pastangas puoselėti ir išlaikyti gyvą lietuvių kalbą, reikalingos Lietuvos meno ir kultūros istorijai, ateities kartoms.
Negana to, tokios kompaktinės plokštelės reikalingos regėjimo negalią turintiems žmonėms, kurie neturi galimybės skaityti knygų. Jei niekas nekreipia dėmesio į aktoriaus pastangas, tai galbūt patiems akliesiems vertėtų rašyti paraiškas, kad tokie dalykai yra reikalingi.
Mes turėjome išleisti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimui skirtą kompaktinę plokštelę, tačiau finansavimą taip pat nubraukė. Teko ją leisti iš savų lėšų. Ką darysi, jei valstybė neturi pinigų. Reikia išlaukti geresnių laikų arba - kaip dabar jau dauguma daro - tokius projektus įgyvendinti iš savo kišenės.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
