Gydytojas reanimuoja gyvenimą

Kolegos ir bičiuliai žino Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjo Roberto Skalskio aistrą meninei fotografijai. Pats gydytojas teigia, kad jam fotografija - tarsi poezija, galimybė išreikšti savo susižavėjimą pasauliu, kuriame gyvena.

Tas R.Skalskio įamžintas akimirkas šiuo metu galima pamatyti dviejose sostinės parodų erdvėse - „Panoramos“ prekybos ir pramogų centre bei Antakalnio bibliotekoje.

R.Skalskis nesiskiria su fotoaparatu jau daugiau kaip 30 metų. Gydytojas stengiasi įprasminti gamtos grožį, kelionių akimirkas, žmonių nuotaikas: „Tik savo ligonių nefotografuoju, o šiaip mane domina viskas, kas gyva, netikėta. Esu mėgėjas ir į profesionalus nepretenduoju, o šias viešas parodas, kurias pavadinau labai paprastai - „Epizodai“, mane paakino surengti draugai. Jie yra matę daugybę mano užfiksuotų gamtos vaizdų, kelionių akimirkų, gatvės siužetų, ir šie jiems patiko“. O štai portretų fotografas daryti nelabai mėgsta, nebent fotografuoja tik savo šeimą. „Pats nesitikėjau, kad didelio formato mano nuotraukos, specialiai ruoštos ekspozicijai „Panoramoje“, bus gana įspūdingos“, - kalbėjo akimirkų gaudytojas atidarius parodą.

Mėgėjo fotografijos tobulėjo ne tik savo turiniu, siužetais, bet ir technika. Iš tūkstančių kompiuteryje saugomų fotografijų parodos autoriui buvo nelengva atrinkti pačias verčiausias. Robertas apskritai skeptiškai vertina tuos „kompiuterinius albumus“. Anot jo, išliekamąją vertę turi tai, kas išspausdinta popieriuje. Ypač jis pamėgo romantiškas, sepijos būdu spausdintas nuotraukas.

Pirmąjį fotoaparatą „Čaika“ Robertui padovanojo tėvai, kai jis buvo trečioje klasėje, tačiau po dviejų savaičių šis kažkur dingo. Tačiau potraukis fotografuoti grįžo prieš pat baigiant vidurinę. Vaikinas pasiskolino iš draugo fotoaparatą ir prieš išsiskiriant įamžino klasės draugus. Nuosavą juostinę kamerą „Zenit TTL“ jis nusipirko jau būdamas Kauno medicinos instituto studentu susitaupęs iš kelių savo stipendijų. Pastaruoju metu fotografijos aistruolis dirba su aukštos klasės skaitmeniniu veidrodiniu fotoaparatu „Canon“ ir visuomet būna į krepšį įsimetęs „muilinę“. „Ką gali žinoti, gal pakeliui važiuodamas į darbą ar iš jo grįždamas pamatysiu ką nors įdomaus. Jeigu nenufotografuosiu, gal paskui graušiu save visą gyvenimą“, - šypsosi 49-erių vyras. Beje, jam praverčia ir senasis juostinis fotoaparatas, kuris pasižymi gera nuotraukų kokybe.

„Sakoma, kad kiekvieno žmogaus sieloje slypi poetas, bet, deja, ne kiekvienam duota kalbos dovana, - sako vilnietis. - Mano poezija yra fotografija“. Tad parodose ir matome gražius, akį džiuginančius fotografo darbus. Tai ir įspūdžių iš Venecijos serija, netradiciniai Paryžiaus, Londono vaizdai, kalnai, besibučiuojantys įsimylėjėliai ir balandžiai, Lietuvos peizažas, debesys, vaivorykštės ir kt.

Meniškos sielos gydytojas ne visą savo laisvalaikį skiria fotografijai. Mat jis turi tris vaikus. Jo sūnums dvyniams netrukus bus aštuoniolika, dukrelė - vos dvejų su puse metukų. Beje, besibeldžiančios į pasaulį dukrelės laukimo metą ir žmoną Liuciją, taip pat medicinos darbuotoją, R.Skalskis įamžino nuotraukose.