Prabunda senis po gerų išgertuvių kapinėse – ankstyvas rytas, dar tamsu. Eina per kapines, žiūri, duobkasys duobę kasa. O, galvoja, pagąsdinsiu… Prieina iš nugaros: u u u u…, duobkasys kasa toliau, nekreipia dėmesio. Uhuhuhuhhuuuu… duobkasys – nulis emocijų, kasa toliau. Numojo senis ranka ir eina prie išėjimo. Prie vartelių paveja jį duobkasys, tvoja su kastuvu per makaulę ir taria:
- Po kapines bastykis kiek nori, o už vartelių – kad man nė žingsnio!
