Nuėjo Petka su Čiapajevu į spektaklį „Aladino lempa“. Per pertauką nuėjo į barą, prisivalgė, prisigėrė. Per antrą dalį Petka į tualetą užsinorėjo..
Čiapajevas:
- Pakentėk, į spektaklį atėjai, o ne į tualetą.
Palaukė Petka kiek laiko, mato, kad neišlaikys ir bėga tualeto ieškot. Išbėga į koridorių, žvilgt į vieną kambariuką - žmonės persirenginėja. Žvilgt į kitą - ten tas pats. Staiga pajuto, kad jau neišlaikys, įšoko per pirmas pasitaikiusias duris ir prišiko į kažkokį vazoną. Grįžta Petka atgal į savo ložę, o visa salė žvengia, raitosi ant grindų. Čiapajevas pro ašaras, žvengdamas sako Petkai:
- Na, Petka, na tu duodi. Kai tu nuogu užpakaliu į sceną išėjai, niekas nesijuokė. Kai tu į Aladino lempą kakojai - niekas nesijuokė, bet kai iš Aladino lempos išlindo aktorius ir pasakė „Dėjau aš ant tokio scenarijaus“, čia jau niekas neišlaikė...
