Advokatą sustabdo policininkas. Advokatas iš karto mano, kad jis
protingesnis ir geriau išsilavines už policininką. Galvoja, bent jau
pasišaipys. Policininkas sako:
-Prašom parodyti teises.
- Kam?- klausia advokatas.
- Jūs nesustojote prie stop ženklo, – atsako pareigunas.
- Bet aš prilėtinau.
- Bet vistiek pilnai nesustojot, teises prašom.
- O koks skirtumas?
- Tas, kad įstatymas reikalauja, kad pilnai sustotumėt. Teises prašom.
- Jeigu sugebėsit man parodyti skirtumą tarp suletėjimo ir sustojimo, aš duosiu teises, jeigu ne, neduosiu.
- Gerai, prašom išlipti.
Advokatas išlipa ir policininkas įsitempęs pradeda daužyti advokatą su bananu ir sako:
- Man sustoti ar lėčiau mušt?
Pirmą dieną Dievas sukūrė karvę ir pasakė jai:
- Tu visas dienas leisi laukuose, duosi pieno, maitinsi savo veršiukus
ir fermerio šeimą. Už tai aš tau dovanoju 60 gyvenimo metų .
- Už ką man toks pragariškas 60 metų gyvenimas!" - supyko karvė. - Užteks man ir 20, o likusius 40 pasilik sau!
Ir Dievas sutiko. Antrą dieną Dievas sukūrė šunį ir jam pasakė:
- Tu visą laiką sėdėsi prie savo namo vartų ir aplosi visus preivius. Dovanoju tau 20 gyvenimo metų.
- Daugoka lojimui..., -nusivylė šuo. - Man užteks ir 10 metų, o likusius pasiimk atgal.
Dievas ir vėl sutiko. Ir štai trečią dieną Dievas sukurė žmogų ir tarė jam:
- Valgyk, miegok, švęsk ir džiaukis gyvenimu. Skiriu tam 20 metų.
Žmogus supyko:
- Kaip?! Tik 20 metų! Žinai ką, Dieve, aš imu savo 20, po to 40 metų,
kuriuos tau grąžino karvė ir dar 10 metų, kuriuos atidavė šuo.
Septyniasdešiimties man pakaks. Susitarėm?"
- Na, tebunie kaip tu nori... - atsiduso Dievas.
Štai taip ir susiklostė, kad pirmus 20 gyvenimo metų mes miegam, valgom
ir linksminamės, kitus 40 metų ariam, kad išmaitintumėm šeimą, o
paskutinius 10 - sėdim ant suoliuko ir aplojam kiekvieną praeinantį pro
šalį...
