-
Trijų jaunuolių uošvienė sugalvojo juos išbandyti ar jie ją myli kaip uošvienę. Įšoko uošvienė į šulinį ir šaukia.
- Padėkite skęstu.
Vyresnysis išgirdo šauksmą ir išgelbėjo. Ryte, atsikelė ir po jo langais motociklas stovi. Džiaugiasi jaunuolis dovana.
Ir vėl įšoka ir vėl rėkia.
- Aš skęstu padėkite gelbėkite.
Išgirsta jaunesnis ir ištraukia. Ryt ryte už lango pamato motorolerį. Kaip jis apsidžiaugė gavęs tokią dovaną.
Ji vėl įšoko ir vėl rėkia klykia.
- Padėkite...
Bet pats jauniausias pagalvojo, Pamatęs ką gavo broliai.
- Jai jie gavo vienas motorolerį kitas motociklą, tai jau aš gausiu dviratį. Uošvienė ir paskendo. Ryte po langu stovi prabangi mašina. Uošvio dovana.
-
Kalbasi du bičiuliai.
– Įsigijau šunį, bet pasirodė esąs melagis, – sako vienas.
– Bet juk šunys nemeluoja.
– Kurgi ne! Tuojau tau įrodysiu. Reksai, eikš čionai. Pasakyk, kaip kniaukia katė?
– Au, au! – loja šuo.
– Matai, kaip meluoja.
-
Gedimino prospekto šaligatviu vienoje pusėje eina Kubilius, o kitoje
bobulė. Ji pasižiūrėjo į Kubilių ir į viršų iškėlė kumštį. Kubilius
irgi pamojavo kumščiu, o bubulė ne pėsčia – iškėlė ir antrą kumštį.
Kubilius, kaip inteligentiškas žmogus, pasukiojo pirštą prie smilkinio
ir nuėjo.
Grįžo Kubilius namo ir sako žmonai: … žinai sutikau gatvėje bobulę, o
ji man rodo – į snukį gausi , o aš – pati tu gausi. Ji – tu manęs
nežinai, aš du kartus daugiau duosiu. Na ką galvoju – pasimaišė
bobulytei protas ir nuėjau toliau.
Grįžta bobulė namo ir pasakoja: žinot sutikau Kubilių. Aš jam rodau -
laikyk valdžią, jis man – laikau. Sakau – laikyk tvirčiau, o jis – tai
kad proto neužtenka!
