Gyveno kartą vampyras. Skraidė gėrė kraują.. Vieną kartą kažkas jį nutrenkė. Pateko pas dievą. Dievas sako:
-Kadangi, blogus darbus darei, tai rinkis kokiu gyvūnu norėtum būti?
-Na, norėčiau skraidyt ir gert kraują,- sako negyvelis.
-Tai būsi šikšnosparniu,- tarė dievas.
Na tai skraido buvęs vampyras, dabar jau šikšnosparnis, skraido, kandžiojasi, gerią kraują. Kažkas jį nušovė. Tas vėl pateko pas dievą. Dievas pakraipo galvą ir klausia:
-Na kodėl tu blogus darbus darai? Rinkis vėl: kuo norėtum būt, tik šįkart mažesniu?
-Na taip pat: skraidyt ir gert kraują,- tarė vampyras.
Dievas pavertė jį uodu. Tas skraido gelia, zvymbia, erzina. Kažkas jį sutraiškė. Vėl pas Dievą.
-Paskutinis tavo pasirinkimas: rinkis kuo nori būti, tik dar mažesniu ir negyvu daiktu…
-Na skraidyt nusibodo, bet gert kraują dar norėčiau…- aiškina vampyras.
Ir pavirto buvęs vampyras tamponu.
***
Petriukas klausia tėčio:
-Tėti, ar Jėzus turėjo uošvienę?
-Ne, sūnau, jis gyveno rojuje.
***
Šuo sutinka savo kolegą apsikrovusį pirkinių maišais.
- O varge, ka tu čia taip tempi?
Šis atsakydamas suurzgia:
- Viskas prasidėjo nuo to, kai parnešdavau į namus laikraštį.
***
-Kaltinamasis,- griežtai sako teisėjas,- jūs parduodate gėrimą, kuris suteikią amžiną gyvenimą? Juk tai nesąmonė! Ar buvote kada nors teistas?
-Taip pone teisėjau, 1732 ir 1840 metais.
***
-Ei Jonai kur taip leki?
-Bėgu paskui savo automobilį. Jį ką tik kažkas nušvilpė.
-Bet juk pėsčiomis nepavysi!
-Ai, tu nežinai koks mano automobilis!
***
Mokiniai iškylauja gamtoje. Vakaras. Prie laužo tylu. Norėdamas užmegsti pokalbį mokytojas klausia:
-Ką žinote apie atomo skilimą?
Visi nebyliai susižvalgo. Pagaliau Edvinas prabyla:
-Mes nekalti. Ten buvo grupė iš kitos palapinės!
***
Petras, ieties metimo meistras atsitempė į rungtynias uošvę.
-Tikiuosi man pavyks metimas. Ten, tribūnuose sėdi mano uošvė!
-Jokių šansų, niekaip nepataikysi, per toli sėdi!
***
Vatikanas gavo skundą, kad vienas klebonas miega su savo namų šeimininkę ir pasiuntė komisiją patikrinti šį faktą.
Komisija atvažiavo, apžiūrėjo šeimininkę, kuri buvo jauna ir graži. Apžiūrėjo jos kambarį, kuris buvo didelis ir šviesus, jos plačią lovą.
Paskui apžiūrėjo klebono mažą kambarėlį ir mažytę jo lovą.
Vėliau komisija smagiai pavalgė, pagėrė ir nieko nepasakiusi – išvažiavo.
Po kelių dienų klebonas pastebėjo, kad dingo sidabrinis šaukštas iš jo senovinio servizo ir parašė laišką komisijos pirmininkui:
"Aš nenoriu pasakyti, kad jus paėmėte mano sidabrinį šaukštą. Aš nenorių pasakyti, kad jūs jo neėmėte. Aš tik noriu konstatuoti, kad dingo mano sidabrinis šaukštas."
Po kiek tai laiko klebonas gauna komisijos atsakymą:
Mes nenorime teigti, kad jus miegate su savo šeimininke. Mes nenorime teigti, kad jūs su ja nemiegate. Tačiau mes norime konstatuoti, kad jeigu jūs miegotumėte savo lovoje – būtumėte radęs savo šaukštą.
