Ministrė: viršsutartinės paslaugos bus apmokėtos, pacientams nerimauti nereikia

„Viršsutartinių paslaugų apmokėjimas bus užtikrintas. Ir pacientai, visi Lietuvos pacientai gali jaustis saugūs, kad jiems reikalingą medicininę pagalbą visose Lietuvos gydymo įstaigose tikrai gaus. Papildomas įsikišimas ar intervencijos čia tikrai nėra reikalingos. Mūsų pajėgos yra sutelktos, resursai ir mechanizmai yra vietoje taip, kaip jie buvo ir anksčiau. Paslaugos bus apmokamos, kaip yra numatyta prioriteto tvarka", - neeiliniame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pirmadienį kalbėjo ministrė.

„(...) Kasmetinių finansinių procedūrų išnaudojimas politiniams dividendams tokioje jautrioje sistemoje kaip sveikatos apsaugos sistema stabilumo daugiau nesuteikia. Tai yra techninis, vadybinis procesas, kuris reikalauja susikaupimo iš visų pusių, o ne triukšmo (...). Sveikatos apsauga neturi tapti politinių kovų aikštele", - pabrėžė ji.

Praėjusią savaitę Sveikatos reikalų komitete kilo aršios diskusijos paaiškėjus, jog sveikatos priežiūros įstaigos per pirmąjį šių metų ketvirtį jau suteikė viršsutartinių paslaugų už maždaug 40 mln. eurų, o lėšų joms apmokėti - nėra. Šią informaciją komiteto nariams pristatė ministrės patarėjas Nerijus Černiauskas.

Anot sveikatos apsaugos ministrės, viršplaninių paslaugų apmokėjimas sveikatos sistemoje yra „rutininis" klausimas.

„Jis (klausimas - ELTA) yra sprendžiamas kiekvienais metais - baigiasi pirmas (metų - ELTA) ketvirtis ir tuomet toliau diskusija vyksta kokia tvarka, kaip, kokiomis apimtimis, atsižvelgiant į biudžeto galimybes, bus apmokėtos viršsutartinės paslaugos. Yra absoliučiai natūrali sveikatos apsaugos sistemos dinamika, įprastoje metų eigoje", - teigė M. Jakubauskienė.

„Noriu pabrėžti, kad sveikatos paslaugų prieinamumas pacientams yra absoliučiai prioritetinė socialdemokratų politikos dalis ir tam yra teikiamas, ir bus teikimas prioritetas. Kaip šiuos klausimus mes sprendėme anksčiau sėkmingai, taip mes juos išspręsime ir dabar. Politinė valia užtikrinti sistemos stabilumą išlieka nepakitusi", - tikino ji.

M. Jakubauskienės teigimu, viršsutartinės paslaugos bus apmokamos įprasta, prioritetine tvarka.

„40 mln. viršsutartinių paslaugų apmokėjimo apimtis yra identifikuota (...). 20 mln. eurų resursai surasti Valstybinėje ligonių kasoje (VLK), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete. Likę 20 mln. eurų bus apmokami iš PSDF rezervo", - posėdyje kalbėjo M. Jakubauskienė.

12,6 mln. eurų gydymo įstaigas turbūt pasieks dar gegužę

Anot VLK direktoriaus Gyčio Bendoriaus, pirmieji prioritetine tvarka paskirstomi apmokėjimai už viršplanines paslaugas gydymo įstaigas turėtų pasiekti gegužės pabaigoje.

„Šiuo metu esame paruošę sprendimą dėl dalies viršsutartinių paslaugų apmokėjimo pirmojo ketvirčio (...) tai yra 12,6 mln. eurų. Tai suma, kurią mes galime saugiai išleisti, apmokėdami pirmąjį ketvirtį", - posėdyje kalbėjo G. Bendorius.

„Greičiausiai gegužės 19 d. bus PSD tarybos posėdis, kuris turėtų pritarti lėšų paėmimui ir tada su (finansų - ELTA) ministro sprendimu tos lėšos būtų priskirtos ir gegužės pabaigoje sumokėtos", - tikino jis.

Anot VLK vadovo, už šią sumą būtų sumokėtos prioritetinės ambulatorinės konsultacijos, stebėjimas, gimdymas, insultas, infarktas, kardiochirurgija, širdies stimuliatoriai, sąnarių endoprotezavimas, onkologija, prioritetinė reabilitacija. Taip pat - sudėtingi tyrimai.

Anot G. Bendoriaus, kada bus apmokėta likusi suma už viršsutartines paslaugas, priklausys nuo galimybių panaudoti PSDF rezervą.

Ministerijų darbuotojus vadino aferistais, piktinosi susiklosčiusia situacija

Kaip skelbta, praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministrės patarėjas N. Černiauskas komiteto posėdyje teigė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ir gydymo įstaigoms yra paskirstyti 3 mlrd. eurų. Vis tik, to nepakanka apmokėti faktiškai suteiktas paslaugas - gydymo įstaigos jų suteikia daugiau, nei yra sutartyse.

Anot N. Černiausko, per pirmąjį šių metų ketvirtį sveikatos priežiūros įstaigos suteikė viršsutartinių paslaugų už maždaug 40 mln. eurų, tačiau lėšų joms apmokėti - nėra.

Patarėjo pateikta informacija itin supykdė komiteto narį, „aušriečių" pirmininką R. Žemaitaitį. Jis Sveikatos apsaugos ir finansų ministerijų darbuotojus pavadino „aferistais", ragino juos išeiti iš darbo.

Parlamentaras teigė, kad institucijų sprendimai dėl sveikatos finansavimo siunčia gyventojams žinią apie nepakankamą valstybės pasirengimą užtikrinti sveikatos paslaugų apmokėjimą.

Tokią koalicijos partnerio retoriką sukritikavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Anot jo, jei parlamentaras negeba valdytis bei korektiškai išsakyti kritiką, galbūt jam vertėtų pagalvoti dėl tolesnio buvimo komitete.

Tuo metu premjerė Inga Ruginienė pirmadienį teigė, jog tokia R. Žemaitaičio retorika - šou darymas. Pasak ministrės pirmininkės, emocingi pasisakymai bei populistinė retorika esamų sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo problemų išspręsti negali. Tam esą reikalingi rimti sprendimai, priimami specialistų.

Šiųmetis privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas sudaro daugiau kaip 4,309 mlrd. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų. Pagrindinę biudžeto išlaidų dalį sudaro lėšos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti - daugiau kaip 3 mlrd. eurų.

Pernai PSDF lėšomis liko neapmokėta viršsutartinių sveikatos priežiūros paslaugų už 26,8 mln. eurų.

ELTA primena, kad 2024 m. buvo pranešta, jog VLK viršsutartines asmens sveikatos priežiūros paslaugas apmokės lanksčiau - skelbta, jog gydymo įstaigos galės anksčiau gauti apmokėjimą už paslaugas, kurių suteikė daugiau nei buvo numatyta sutartyje, o pacientai laiku gaus reikiamą pagalbą.

Tuomet VLK išreiškė lūkestį, jog pokyčiai įstaigoms suteiks daugiau lankstumo, valdant savo finansus, ir leis geriau atliepti realius pacientų poreikius.

Tačiau 2025 metų gegužę VLK pranešė apie įsigaliojusią naują paslaugų apmokėjimo tvarką, kur prioritetas bus skiriamas tikslingoms paslaugoms. Pagal ją, prioritetinės viršsutartinės paslaugos apmokamos pirmumo tvarka.

Skelbta, kad, atsižvelgiant į PSDF galimybes, sutartis viršijančios paprastos konsultacijos ir neprioritetinės reabilitacijos paslaugos bus apmokamos iki 70 proc., neprioritetinės stacionarinės paslaugos iki 30 proc., kitos paslaugos iki 100 proc. jų bazinės kainos.