Golfo iniciatoriai Lietuvoje - krepšininkai

Sudėtinga pradžia

V.Dovidavičių galima vadinti golfo ambasadoriumi Lietuvoje. Žinomas krepšinio arbitras dešimtajame dešimtmetyje vienus metus praleido Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur golfo klubo „Old Oak“ savininkas lietuvis sudarė puikias sąlygas susipažinti su šia sporto šaka ir visa golfo industrija.

„Grįžęs į gimtinę audžiau mintį, kaip čia įrengti golfo aikštyną. Tai buvo mano svajonė. Ji pradėjo pildytis 1999 metais. Subūrėme entuziastų grupę ir jau 2006 metais atidarėme Sostinių golfo klubą, kuris buvo pirmasis 18 duobučių golfo aikštynas Lietuvoje“, - apie visus reikalavimus atitinkančio golfo pradžią Lietuvoje pasakojo pašnekovas.

Prie golfo aikštyno statybos nemaža dalimi prisidėjo du labai gerai žinomi Lietuvos krepšininkai. Pirmasis investuotojas – profesionalaus sportininko karjerą jau baigęs Artūras Karnišovas. Kiek vėliau prie jo prisidėjo ir Lietuvos krepšinio rinktinės įžaidėjas Šarūnas Jasikevičius.

„Pradžia buvo labai sunki, nes golfas mūsų šalyje tiesiog neegzistavo. Šiuo metu Lietuvoje turime 3 golfo aikštynus: „Sostinių“, „Europos centro“ ir „Elnio“, tačiau šįmet bus įrengti dar trys: šalia Vilniaus, Klaipėdos ir Druskininkų. Beliks kibti į rinkodarą ir parengti kuo daugiau golfo žaidėjų. Škotijoje golfas žaidžiamas 500 metų, Švedijoje ir JAV – daugiau nei po 100 metų. Tuo tarpu Lietuvos golfo federacija skaičiuoja tik antruosius metus“, - kalbėjo V.Dovidavičius.

Kauno rajone, Lapėse, įsikūręs „Elnio“ aikštynas atsirado pirmasis, 2000-aisiais, tačiau jame – nemažai trūkumų: nėra visų reikiamų golfo atributų, turi tik 9 duobučių aikštyną. Vis dėlto pirmieji golfo žaidėjai Lietuvoje mokėsi būtent Lapėse.

„Prireiks maždaug 10 metų, kad lietuviai susipažintų su golfu ir jį pamėgtų. Golfo kilimas nebus staigus. Apskritai supratimas apie golfą yra iškreiptas. Manoma, kad tai labai brangi sporto šaka. Šįmet atidarysime naują golfo aikštyną šalia Druskininkų ir įrodysime, kad tai ne brangesnis žaidimas nei krepšinis, futbolas ar žvejyba“, - tvirtino golfo iniciatorius mūsų šalyje.

Golfas gali būti nebrangus

Įprasta manyti, kad golfą žaidžia tik pasiturintys žmonės. Tačiau šiems žodžiams V.Dovidavičius ne sykį prieštaravo.

„Valstijose golfą žaidžia nuo bedarbių iki milijonierių. Paprasčiausiai Lietuvoje kai kurių golfo klubų rinkodara persistengia. Čikagoje mačiau savivaldybės golfo aikštyną, kuriame už žaidimą tereikia susimokėti penkis dolerius“.

Tačiau pati golfo industrija yra gigantiška verslo šaka. Tai golfo aikštyno projektavimas, statyba, visi įrengimai (aikštyną prižiūrinčios mašinos, laistymo sistemos ir kt.), sportinis inventorius (lazdos, kamuoliukai, rūbai ir kt.), sportininkų automobiliai, aikštyno priežiūra (skirtingų tipų žolė, trąšos ir kt.).

„Yra begalė kompanijų, kurios gamina lazdas ir kamuoliukus. Mėginama sukurti tobulesnį, gražesnį kamuoliuką, kad jis skrietų kuo toliau. Golfo lazdos keičiasi kiekvieną sezoną. Kompanijos lenktyniauja kuriant naują dizainą, pavadinimus“, - golfo žaidėjo atributus vardijo V.Dovidavičius.

Didelis fizinis krūvis

Golfas – vienas iš pretendentų tapti olimpine sporto šaka. Vis dėlto nemažai žmonių golfą priskiria prie žaidimų, o ne sporto.

„Golfas – tai sportas. Jis atitinka visus sporto kriterijus: didelis fizinis krūvis, susikaupimas, psichologinė įtampa. Yra žmonių, kuriems golfas – sveikatos šaltinis. Tik atrodo, kad tai labai paprastas laiko leidimo būdas. Iš tikrųjų, žaidžiant golfą, veikia daugybė raumenų grupių, reikalingas susikaupimas, be to, nueiti dešimt kilometrų taip pat nėra taip paprasta. Golfas yra labai didelio fizinio krūvio sportas“, - tvirtino golfo mėgėjas.

Lietuvos verslininkai darbo klausimus su partneriais linkę spręsti teniso aikštynuose. Kada jie pradės žaisti golfą?

„Golfas padeda verslui. Yra labai brangių golfo aikštynų, kur narystė gali kainuoti net pusę milijono dolerių. Ten žmonės susitinka su kitais verslininkais ir sprendžia įvairius klausimus. Tai labiau prestižo klausimas. Yra aikštynų, skirtų profesionalams. Galima net vadinti stadionais, nes ten įrengtos tribūnos žiūrovams. Yra kurortinių golfo aikštynų, kurie nėra labai sudėtingi, skirti dideliems srautams žmonių. Yra golfo aikštynų, kurie siūlo labai pigią narystę – kad žmonės galėtų pajusti golfo dvasią“, - pasakojo V.Dovidavičius.

Vis dėlto įkurti golfo aikštyną – brangus malonumas. Profesionaliems žaidėjams skirtas golfo aikštynas, kuriame galima rengti PGA turnyrą, kainuoja 50-100 milijonų JAV dolerių. Lietuvoje rengiami aikštynai vidutiniškai kainuoja apie 15 milijonų litų.

„Labai priklauso nuo žemės kainų, - statybos sąnaudas trumpai apžvelgė V.Dovidavičius. – Renkantis golfo aikštyno vietą, reikėtų atkreipti dėmesį į keturis svarbiausius veiksnius: ideali žemė – smėlinga, aplinkui – pušynai, turėtų vandens ir elektros šaltinius“.

Sportuoja ir vaikai

Šiuo metu Lietuvoje treniruojasi maždaug 150 vaikų. Perspektyviausias iš jų – keturiolikmetis Kornelijus Baltrukonis. Pradėjęs nuo nulio, vaikinas jau pasiekė 10 handikapą.

„Pirmąją golfo mokyklą „Pipiras“ įkūrėme Sostinių golfo klube. Dabar jau yra ir daugiau mokyklų“.

Kadangi Lietuvoje jau veikia ne vienas golfo klubas, V.Dovidavičius norintiems išmėginti save golfo aikštyne rekomenduoja pasidomėti, kokias sąlygas siūlo patogiausioje vietoje esantis aikštynas.

„Tiems, kas norėtų išbandyti golfą, patarčiau iš pradžių išsiaiškinti, koks bus tikslas: norisi sportuoti, tiesiog žaisti ar spręsti verslo santykius. Pagal šiuos kriterijus reikėtų rinktis aikštyną. Nuo brangiausio iki pigiausio. Jeigu reikalingas prestižinis golfo aikštynas, tada Lietuvoje nėra ką veikti. Visiems kitiems siūlau pažaisti, pabendrauti su treneriais, sužinoti, ar žmogui „limpa“ golfas. Tačiau būkite atsargūs – po kelių pirmųjų smūgių golfas gali nepaleisti. Ne veltui tai vienas masiškiausių sporto žaidimų, kuris įtraukęs nepaleidžia“.

Virginijus Dovidavičius:
Krepšinis yra mano pirmoji meilė, kuri niekada nerūdija. Golfas yra mano naujas darbas ir hobis. Man labai įdomu, nes yra be galo daug nežinomų dalykų. Tai visiškai du skirtingi dalykai. O pirmosios meilės išduoti negalima. Krepšinis visada liks krepšinis. Be to, taip išėjo, kad prie golfo pradžios Lietuvoje labai smarkiai prisidėjo būtent krepšininkai.

AR ŽINOJOTE, KAD

• Golfo taisykles sudaro storiausia knyga. Palyginti su futbolo ar krepšinio taisyklių knygomis, golfe yra tris kartus daugiau paragrafų.

• Golfo taisyklės suskirstytos į dvi dideles dalis: techninės ir etiketo taisyklės. Techninės žaidimo taisyklės smarkiai skiriasi nuo etiketo normų. O etiketo esmė – garbingas žaidimas.

• Etiketo taisyklėse skirta dėmesio vyrų ir moterų aprangai. Kaip derėtų ir nevertėtų rengtis.

• Etiketo taisyklės reglamentuoja, kada galima kalbėti su golfo partneriu, o kada vertėtų patylėti.

• Golfo taisyklės numato diskvalifikavimą už lėtą žaidimą. Negalima ieškoti nukritusio kamuoliuko ilgiau nei 5 minutes.

• Golfo taisyklės draudžia net paliesti priešininko lazdas. Kiekvienas žaidėjas privalo žaisti su savo lazdomis iš savo krepšio. Dviem žaidėjams net neleidžiama dalytis vienu krepšiu, nes tai sulėtina žaidimą.

• Tikras golfo žaidėjas neleis niokoti gamtos. Kai kuriuose golfo aikštynuose stovi dėžės su kastuvėliais ir jose įmaišytomis žolės sėklomis duobėms sulyginti. Golfo taisyklės draudžia ant žolės palikti pakulnių žymes, todėl šokinėti ant vejos draudžiama.

• Jeigu žaidžiamos draugiškos varžybos iš nedidelės pinigų sumos, pralošęs turi sumokėti iš karto ir paspausti nugalėtojui ranką. Nepatartina būti nepatenkintu bambekliu, kuris kaltins vėją, lietų, galvos skausmą ar dar kažką.

• Golfe gali teisėjauti pats sau, o gali būti daugybė teisėjų. Vieni tildo minią, kiti – žiūri, kur nuskrieja kamuoliukas ir padeda profesionalui jį surasti ir t.t.