Ką tik pasibaigęs 79-asis Kanų kino festivalis pasižymėjo skandalingomis staigmenomis, kurios sudrebino kino pasaulio užkulisius.
Prie to daug prisidėjo ir Pietų Korėjos režisieriaus Parko Čano-Vuko (Park Chan-Wook) vadovaujama žiuri, priėmusi tokius sprendimus, kurie iki šiol kelia audringas diskusijas ir skaldo kino bendruomenę.
Kontroversiška „Auksinė palmės šakelė"
Skandalinga jau vien tai, kad konkursinėje festivalio programoje beveik nebuvo didžiųjų Holivudo studijų komercinių filmų - Kanai šiemet sąmoningai grįžo prie autorinio Europos ir Azijos kūrėjų kino.
Tai sukėlė diskusijų, ar Kanų kino festivalis apskritai nepraranda komercinio patrauklumo. Daugeliui visai netikėtai pagrindinį festivalio apdovanojimą - „Auksinę palmės šakelę - pelnė rumunų režisieriaus Kristiano Mungiu (Cristian Mungiu) politinė-socialinė drama „Fjordas", nors kritikai ir lažybininkai prognozavo kitus favoritus.
Vieni filmą gyrė už drąsą kritikuoti liberalią Skandinavijos socialinę sistemą, kiti kaltino ginant konservatyvų fundamentalizmą. Žiniasklaida, pavyzdžiui, „The Guardian", atvirai pareiškė, kad žiuri suklydo skirdama šį prizą.
Bet labiausiai daugelį šokiravo tai, kad vertinimo komisija net keliose svarbiose kategorijose išdalino dvigubus apdovanojimus, kas Kanuose pasitaiko itin retai.
Tad geriausio režisieriaus apdovanojimą teko dalintis lenkui Pavelui Pavlikovskiui (filmas „Fatherland") bei ispanams Chavjerui Kalvo (Javier Calvo) ir Chavjerui Ambrosi (Javier Ambrossi), į Kanus atvežusiems filmą „La Bola Negra".
Geriausio aktoriaus prizą bendrai laimėjo Emanuelis Makija (Emmanuel Macchia) ir Valentinas Kampane (Valentin Campagne), vaidinę karinėje dramoje „Coward", o geriausios aktorės apdovanojimą pasidalino Virdžini Efira (Virginie Efira) ir Tao Okamoto (filmas „All of a Sudden").
Dėl to žurnalistai spaudos konferencijoje užsipuolė žiuri narius, kad šie tiesiog „neatliko savo darbo" ir „dėl neryžtingumo" nesugebėjo išrinkti vieno nugalėtojo. O kai laimėtojų atsiranda per daug, festivalio prestižas ir pačių apdovanojimų svoris esą yra „išplaunamas".
Sugėdintas Holivudas
Nemenką šurmulį sukėlė žiuri narys, škotų scenaristas Polas Lavertis (Paul Laverty), kuris, rėždamas frazę „gėda Holivudui", spaudos konferencijoje viešai pasmerkė didžiąsias kino industrijos studijas, kurios riboja karjerą aktoriams, atvirai pasisakantiems apie civilių žudymą Gazos Ruože.
P. Lavertis apkaltino Holivudą „juodųjų sąrašų" sudarinėjimu ir žinomų aktorių, tokių kaip Suzana Sarandon (Susan Sarandon), Chavjeras Bardemas (Javier Bardem) bei Markas Rufalas (Mark Ruffalo), boikotavimu dėl jų viešos paramos Palestinai bei nepritarimo veiksmams Gazoje. Juos jis pavadino „geriausiais iš mūsų" ir išreiškė visišką solidarumą.
Šis pasisakymas akimirksniu supriešino kino bendruomenę - vieni P.Lavertį gyrė už drąsą ginti žodžio laisvę, kiti griežtai kritikavo už politinės platformos naudojimą prestižiniame renginyje ir Izraelio bei Palestinos konflikto eskalavimą.
Žiuri narė, Holivudo aktorė Demi Mur (Demi Moore), sulaukė kritikos dėl savo pasisakymų apie dirbtinio intelekto plėtrą. Ji spaudos konferencijoje pareiškė, kad kovoti su DI kine yra „mūšis, kurį mes pralaimėsime", ir paragino kino industriją ne priešintis, o ieškoti būdų, kaip su juo bendradarbiauti.
Toks pragmatiškas požiūris papiktino tradicinio kino šalininkus ir profesines sąjungas, kurios vis dar aktyviai kovoja už autorių teisių apsaugą ir darbo vietų, kurioms grėsmę kelia dirbtinis intelektas, išsaugojimą.