Traumą patyrusi E.Partikaitė įvertino savo debiutinį sezoną „Gintroje“ ir įvardino svarbiausią pasiekimą

Nuo antrąją vietą užėmusios Vilniaus MFA „Žalgiris-MRU" komandos taškų atotrūkis turnyrinėje lentelėje buvo daugiau nei ženklus - 22 taškų skirtumas. Užtikrintai iškovotas 21-asis šalies čempionių titulas, apginta Baltijos moterų lygos taurė, o svarbiausia - suformuotas jaunų lietuvių žaidėjų branduolys, kuris viso sezono eigoje sėkmingai sėmėsi patirties, augino pasitikėjimą savimi ir grūdino čempionių charakterį.

Ryškų pirmąjį savo sezoną čempionių gretose turėjo saugė Eitvydė Partikaitė. Ir nors patirta sudėtinga kryžminių kelio raiščių trauma apkartino žaidėjos sezono pabaigą, E. Partikaitė išlieka pozityvi ir tiki, kad į aikštę ji sugrįš dar stipresnė, kaip ir linkėjo komandos draugės.

- Eitvyde, kaip vertini debiutinį savo sezoną „Gintros" gretose? Kuo tau jis buvo ypatingas, kitoks lyginant su ankstesniais?

- Sezonas buvo tikrai įdomus ir išskirtinis. Man tai buvo nauja patirtis ir neblogas šansas. Apmaudu, kad sezono pabaigoje patyriau traumą, tačiau vertinant visą jo eigą galiu pasakyti, kad nuo pat pasirengimo etapo iki paskutinių rungtynių sunkiai dirbome treniruotėse, stengėmės laimėti viską ir ugdyti sportinį nugalėtojų charakterį, tai mums akcentavo treneris. Kasdien treniruodamasi konkurencingoje aplinkoje stengiausi tobulėti, semtis žinių iš labiau patyrusių žaidėjų ir pritaikyti jas rungtynėse. Šiais metais turėjau visas galimybes atsiskleisti ne tik kaip žaidėja, bet ir kaip asmenybė. Sulaukiau kvietimo ir į nacionalinę moterų rinktinę, o tai dar labiau motyvuoja judėti pirmyn.

- Kaip vertini šio sezono komandos pasiekimus?

- Manau, kad svarbiausia buvo rezultatais, o ne kalbomis įrodyti, kad „Gintra" ir toliau gali išlikti viršūnėje. Turnyrinė lentelė rodo, kad tai mums padaryti pavyko. Beveik visus tikslus įgyvendinome, pritrūko tik sėkmingesnio pasirodymo Europoje.

- Šiame sezone turėjai daug žaidybinės praktikos - kokiose srityse jautiesi labiausiai patobulėjusi ir ką sieki gerinti?

- Šį sezoną turėjau galimybę išbandyti save daugiau pozicijų - nuo puolėjos iki gynėjos. Džiaugiuosi, kad treneris manimi pasitikėjo ir tokiu būdu leido ir pačiai įgyti pasitikėjimo savo jėgomis. Manau, kad patobulėjau visapusiškai ir svarbiausia ne tik individualiai, bet ir komandiniame žaidime. Gerinti tikrai dar yra ką, todėl belieka kantriai ir nuosekliai dirbti.

- Kas šiame sezone tau asmeniškai buvo sudėtingiausia? Ar nebuvo užklupusios pesimistinės mintys su kuriomis teko kovoti ugdant savo pačios psichologinį tvirtumą, charakterį?

- Naujos komandos draugės, nauji treneriai, apskritai nauja aplinka, kurioje tenka apsiprasti yra iššūkis su kuriuo tenka susidoroti. Sudėtingiausias turbūt ir buvo pasirengimo, pažintinis etapas. Jo metu teko patirti ir nemažą krūvį, kuris vėliau davė vaisių, kadangi sezono eigoje fiziškai buvome gerokai sustiprėjusios. Prireikė laiko kol komanda apsiprato, žaidėjos atrado bendrą ryšį ir tikslus, bet svarbiausia, kad komandinėmis pastangomis tai pavyko pasiekti.

- Prieš prasidedant šiam sezonui, kartu su kitomis jaunomis žaidėjomis žengiančiomis į čempionių gretas, ko gero, nežinojote ko iš tikrųjų tikėtis. Ar asmeniškai tavo lūkesčiai buvo pateisinti? Ką šis žingsnis tau kaip žaidėjai suteikė?

- Buvo įvairių dvejonių ir abejonių, tačiau turint galimybę sprendimą įvertinti jau einamuoju metu, galiu pasakyti, kad mano lūkesčiai buvo pateisinti ir labai džiaugiuosi, kad „Gintra" mane pakvietė prisijungti. Kaip ir minėjau žingsnis į aukštesnį lygį man suteikė išties daug. Vien tai, kad turėjau daug žaidybinio laiko ir su komanda tapau Lietuvos bei Baltijos lygos čempione man yra naujas karjeros įrašas.

- Nacionalinėje moterų futbolo rinktinėje debiutavai įvarčiu. Kiek tai suteikia papildomos motyvacijos ir pasitikėjimo savo jėgomis?

- Jau tai, kad buvau pakviesta į rinktinę yra stiprus motyvacijos užtaisas. Įvarčio tikrai nesureikšminu, bet, žinoma, pasižymėti vilkint rinktinės aprangą buvo smagu. Tikiuosi išsigydžiusi traumą į rinktinės gretas dar sugrįžti.

- Sezonui artėjant prie pabaigos patyrei nelemtą traumą. Kokia tavo situacija šiandien?

- Buvo skaudu, kad traumą patyriau jau besibaigiant sezonui. Jaučiausi neblogai, sportinė forma irgi nebuvo prasta, tačiau kartais tiesiog taip nutinka ir tenka su tuo susitaikyti. Labai smagu, kad komandos draugės taip šiltai išreiškė man palaikymą. Stengsiuosi įgyvendinti šūkį ir grįžti dar stipresnė. Dabar laukia operacija, o svarbiausia - nuoseklus darbas reabilitacijos periodu.