“Šiais metais vienintelę pergalę pasiekėme kontroliniame mače. Turime pagaliau laimėti ir oficialias rungtynes”, - kovingai nusiteikęs į Vilnių grįžo 30-metis Lietuvos futbolo rinktinės kapitonas Tomas Danilevičius.
Mūsų šalies futbolininkai šį šeštadienį Marijampolėje žais 2010 m. pasaulio čempionato atrankos varžybų 7-os grupės rungtynes su Rumunijos rinktine. Pirmajame tarpusavio mače Kluže lietuviai šventė įspūdingą pergalę 3:0 (1:0).
Po pergalės, garantavusios trečiąją vietą Italijos “Serie B” čempionate, padėti rinktinei grįžęs “Livorno” komandos puolėjas T.Danilevičius tikina, kad atsakomasis mūšis su rumunais bus kur kas sudėtingesnis.
Tačiau, anot nacionalinės komandos lyderio, tikslas vienas - pergalė ir 3 taškai turnyro lentelėje. Po šešerių rungtynių Lietuva su 9 taškais žengia trečia. Aukščiau - maču mažiau sužaidusios ekipos: pirmauja Serbijos vienuolikė (12 tšk.), antra - Prancūzija (10 tšk.).
Varžovai sieks revanšo
- Tomai, kaip vertinate šansus iš rumunų atimti dar tris taškus? - “Respublika” paklausė T.DANILEVIČIAUS.
- Žaisime dėl pergalės. Norime tų trijų taškų, nes jie labai svarbūs padėčiai turnyro lentelėje. Nesvarbu, kaip pasibaigs atrankos į pasaulio čempionatą ciklas, vėliau užimta vieta turės įtakos traukiant kitus burtus.
Rumunijos rinktinė - gera komanda. Po trenerio pasikeitimo jie patys norės kažką įrodyti ir atsiskleisti. Lengva nebus, bet mes stengsimės ir sieksime laimėti antrą kartą.
- Rumunijoje iškovojote įtikinamą pergalę - 3:0. Atsakomosiose rungtynėse Lietuvos rinktinei tai bus pliusas ar minusas?
- Labiau pasitikėsime savo jėgomis - tai pliusas. Kita vertus, šįkart jau tikrai negalime tikėtis, kad varžovai mūsų neįvertins. Dabar jie žinos, su kuo žaidžia. Po skaudaus pralaimėjimo namie rumunai atvyksta siekti revanšo. Rumunijos futbolininkai bus susikaupę visu šimtu procentų, nors to jie nedemonstravo namie. Lietuva niekada nebuvo laimėjusi prieš juos ir dar jų aikštėje, todėl iš mūsų niekas nesitikėjo pergalės. Tai ir lėmė oponentų požiūrį. Dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis.
- Trenerių štabas ruoštis artėjančiam mačui pakvietė tik du puolėjus. Kaip tai gali atsiliepti komandos žaidimui?
- Šį klausimą tikslingiau būtų užduoti treneriams. Aš esu žaidėjas - vienas iš tų dviejų. Tikiu, kad dar bus atsižvelgta į kai kuriuos aspektus ir atvyks dar ir kiti puolimo grandies futbolininkai. Tačiau svarbiausia ne kas atvažiuos, o kas bus pasirengę atiduoti visas jėgas siekiant pergalės.
Pasiilgo pergalių
- Žaisite Marijampolėje. Iki šiol naujajame stadione puikiai sekėsi ir jums, ir nacionalinei komandai.
- Tikėkimės, kad taip gerai seksis ir toliau. Kol kas Marijampolės stadionas mūsų rinktinei išties buvo laimingas. Norėtųsi šią tradiciją pratęsti.
- Kokia jūsų sportinė forma ir sveikatos būklė klubinio sezono pabaigoje?
- Jaučiuosi tikrai neblogai. Pastaruoju metu klube pradėjau žaisti pagrindinėje sudėtyje, įmušiau kelis įvarčius. Esu kur kas geresnės sportinės formos, nei buvau prieš rungtynes su Prancūzijos futbolininkais. Psichologinis nusiteikimas taip pat daug geresnis. Pirmyn stumia didelis noras laimėti, nes šiais metais pergalę pavyko pasiekti tik kontroliniame mače prieš Andorą. Turime pagaliau laimėti ir oficialias rungtynes.
- Paskutiniuose dviejuose mačuose praradote šešis taškus ir savotiška euforija, sukelta puikaus rinktinės pasirodymo, išblėso.
- Abu kartus žaidėme ne su kuo kitu, o su prancūzais. Ir pralaimėjome minimaliais rezultatais. Galvas turėtume nuleisti, jei dusyk iš eilės būtume nusileidę Farerų salų rinktinei. Tuo tarpu Paryžiuje parodėme visai neblogą žaidimą, net geresnį nei Kaune. Skraidyti padebesyse ir svajoti apie pergales prieš Prancūzijos komandą negalėjome ir negalime.
Tačiau dabar norėtųsi sukurti savotišką euforiją ir nugalėti rumunus.
Nori į aukščiausiąją lygą
- Jūsų atstovaujama “Livorno” komanda “Serie B” pirmenybėse liko trečia ir toliau kovos dėl patekimo į prestižinę “Serie A” lygą. Kokios galimybės tai įgyvendinti?
- Atkrintamosios varžybos - tam tikra loterija. Mums keliama užduotis - iškopti į aukščiausiąjį divizioną. Tokį tikslą turėjome viso sezono metu. Dabar likus dvejoms arba, tikėkimės, ketverioms rungtynėms telieka viltis, kad rezultatas bus teigiamas. Pasikeitė treneris, žaidžiame susikaupę ir mėginsime pasiekti finalą.
- Kas lėmė, kad jums šis sezonas buvo gana banguotas?
- Viskas susidėjo į vieną krūvą. Sezono pradžioje nemažai žaidžiau, bet nepasiekiau daug įvarčių ir buvau nustumtas į antrą planą. Vėliau pradėjau atsigauti, išėjau į aikštę, bet patyriau traumą. Iki rinktinės rungtynių su Prancūzija beveik du mėnesius negalėjau rungtyniauti. Paskui vėl įsilingavau. Reikia tikėtis, kad žaisiu ir atkrintamosiose varžybose.
- Iš viso per sezoną varžovų vartininkus nuginklavote 4 kartus, 2 iš jų - 40-ajame ture. Ar tai numalšino įvarčių alkį?
- Jį numalšinti labai sunku. Įvarčius muši, kad komanda pasiektų tikslą, o pastarasis - patekti į “Serie A”. Todėl keli įvarčiai kažkuriame ture nėra lemtingi. Vis dėlto puolėjo kasdieninė duona pelnyti įvarčius. Kiekvienas jų malonus ir prideda pasitikėjimo. Norėčiau, kad tai būtų pliusas ir rinktinei, ir klubui.
- Jūsų sutartis su “Livorno” klubu dar galios dvejus metus. Ar pats norėtumėte likti ekipoje?
- Netrukus prasidės perėjimų laikotarpis, bet man dar per anksti apie tai galvoti. Daug kas priklausys nuo to, kurioje lygoje toliau žais komanda. Aš norėčiau rungtyniauti “Serie A” kartu su “Livorno”. Po poros savaičių viskas ir paaiškės.
Parengta pagal dienraštį "Respublika".
