respublika.lt

Reikšmingas mados istorijos skirsnis: P.Kardenas

2022 liepos 06 16:45:00
Parengė Milda KUNSKAITĖ

Pjeras Kardenas nugyveno ilgą gyvenimą. Tokį ilgą, kad tam tikra prasme pergyveno savo šlovę (jos pikas - 7-asis ir 8-asis XX a. dešimtmečiai). Jo vardas yra aukso raidėmis įrašytas į mados istoriją: jis buvo vienas garsiausių XX a. kutiurjė. Mados korifėjus liepos 2-ąją būtų šventęs 100-ąjį gimtadienį.

×
nuotr. 2 nuotr.
Pjeras Kardenas visuomet buvo žavių moterų apsuptyje. Vikipedijos nuotr.

 

Itališkas prancūzas

Pjeras Kardenas (Pierre Cardin) gimė 1922 m. liepos 2-ąją Italijoje, miestelyje netoli Venecijos. Kartu su tėvais, broliais ir seserimis persikėlė į Prancūziją, kai jam buvo vos dveji, o jo gimtoji kalba buvo prancūzų (itališkai jis išmoko vėliau, bet interviu sakydavo, kad širdyje yra italas, ir skonis jo itališkas). Tėvas pradėjo verstis vyndaryste, nes išmaitinti šešis vaikus buvo nelengva. Šeimos galva svajojo, kad Pjeras taptų architektu, bet jam nuo vaikystės patiko kurti sukneles. Iš pradžių jas siūdavo lėlėms, kurias skolindavosi iš kaimynų, o paskui, būdamas
14-os, pradėjo dirbti siuvėjo padėjėju. Įsidarbindamas siuvimo ateljė, paauglys norėjo padėti šeimai. Jo šeimininkas, nagingas siuvėjas, vaikinuką išmokė daug ko. Prasidėjus karui, P.Kardenas padėdavo Raudonajam Kryžiui fabrike siūdamas moteriškus kostiumėlius.

Jaunystėje P.Kardenas gyveno Viši, tačiau svajojo išvykti į Paryžių ir ten išgarsėti. Būrėja jam išpranašavo, kad jis sulauks šlovės, o jo vardas bus žinomas net Australijoje. P.Kardenas tyliai sau pamanė, kad senyva ponia išsikraustė iš proto, bet vis dėlto jos pasiteiravo, į ką vertėtų kreiptis Paryžiuje, kad sėkmingai įsitvirtintų mados industrijoje. Šį pasakė pavardę. Vėliau P.Kardenas prisiminė: „Buvo ankstyvas rytas, Paryžiaus gatvėmis ėjau į to žmogaus namus, niekaip jų neradau, sustabdžiau praeivį gatvėje ir paklausiau, kur yra man reikalingas pastatas. Tas praeivis ir pasirodė esąs žmogus, pas kurį aš vykau!"

Toliau įvykiai klostėsi sparčiai: netrukus P.Kardenas jau dirbo Paquin mados namuose, dalyvavo kuriant kostiumus Žano Kokto (Jean Cocteau) filmui „Gražuolė ir pabaisa", bendradarbiavo su garsiais modeliuotojais Elza Skjapareli (Elsa Schiaparelli) ir Kristianu Dioru (Christian Dior). O 1950-aisiais, būdamas 28 metų, jau įkūrė savo mados namus. Iš pradžių siuvo sukneles pokyliams ir vakarėliams. Pirmąją didelę kolekciją pristatė po trejų metų. K.Dioras labai jam padėjo - persiųsdavo P.Kardenui klientes, kurios kreipdavosi į jį, nes pats nespėdavo atlikti užsakymų. P.Kardenas sakė, kad būtent K.Dioras madoje išmokė jį svarbiausio: „Nerodyti visko, ką galima, o, priešingai, slėpti. Dabartiniai modeliuotojai siekia apnuoginti kūną, dabartinė mada apskritai - apie kūną. O man kūnas yra tarsi skystis, priimantis vazos, į kurią yra įpiltas, formą". Tai buvo jo kredo: „Nekuriu suknelės aplink moters kūną, aš sukuriu suknelę ir įtalpinu į ją moterį."

Eksperimentuotojas ir išradėjas

O moterys buvo sužavėtos: 6-ame dešimtmetyje tarp jo klienčių buvo Holivudo aktorė Rita Heivort (Rita Hayworth) ir Argentinos diktatoriaus žmona Eva Peron. O vėliau - Brižita Bardo (Brigitte Bardot), Žana Moro (Jeanne Moreau), Žaklina Kenedi (Jacqueline Kennedy), Elizabeta Teilor (Elizabeth Taylor)... Tačiau P.Kardenas nesiekė rengti vien tik turtingas ir garsias moteris. Jis madą padarė kur kas prieinamesnę paprastiems prancūzų buržua: atsitraukęs nuo aukštosios mados idealų, jis pirmasis savo gatavų drabužių kolekciją pradėjo pardavinėti Paryžiaus universalinėse parduotuvėse Herti ir Printemps, nes norėjo, kad mada taptų prieinamesnė plačiosioms masėms. Žingsnis buvo labai drąsus: už tai jis buvo išvytas iš Aukštosios mados sindikato (tiesa, beveik iškart buvo priimtas atgal). Bet pavyzdys buvo užkrečiamas, netrukus kiti garsūs dizaineriai sukneles ir kostiumus pret-a-porter pradėjo pardavinėti ne tik butikuose, bet ir didelėse parduotuvėse. P.Kardenas negalėjo pakęsti termino „unisex", bet pats aktyviai jį diegė „masėms". Drąsus eksperimentuotojas ir fantazuotojas kolekcijose naudojo pailgintus švarkus ir siauras kelnes, įvairių spalvų kojines, botfortus, „linksmus" kaklaraiščius, sukneles-„balionus", mini sarafanus, mėgo žaisti su geometrinėmis formomis, kontrastingomis spalvomis.

Gana greitai P.Kardenas nusprendė kurti drabužius ir vyrams (jo pirmoji moteriškų drabužių parduotuvė, atidaryta Paryžiuje 1954 m., vadinosi „Ieva", o pirmoji vyriškų drabužių parduotuvė, atvėrusi duris 1957-aisiais, - „Adomas"). Garsiausi jo klientai buvo, aišku, legendinės grupės „The Beatles" nariai, koncertuodavę su P.Kardeno sukurtais švarkais be apykaklių. Jis pradėjo eksperimentuoti su džinsiniu audiniu ir kitomis medžiagomis, tuometinių dizainerių manymu, niekaip nesusijusiomis su elegancija. Jis pirmasis pradėjo logotipus su savo vardu spausdinti tiesiai ant drabužių (anksčiau tokia idėja niekam net negalėjo ateiti į galvą). Trumpai tariant, vertinant XX a. vidurio masteliais, jis buvo maištininkas ir avangardistas. Bet jo įtakos Europos mados vystymuisi pervertinti neįmanoma.

Verslo genijus

7-ąjį dešimtmetį P.Kardenas pradėjo kurti kvepalus ir kosmetiką, 8-ojo deš. pradžioje susidomėjo automobilių dizainu. Be to, atidarė baldų parduotuvę, kurioje pardavinėjo savo projektuotus baldus. Dar jis atidarė parduotuvę, kurioje buvo prekiaujama vaisiais, o vėliau pradėjo pardavinėti licencijas naudoti prekės ženklą Pierre Cardin. Galų gale šis logotipas atsirado ant visko: cigarečių, beisbolo kepuraičių, raktų pakabukų, pigių trumpikių, pardavinėjamų prekybos centruose. 2002 m. P.Kardenas išdidžiai sakė: „Aš išbandžiau viską! Yra net vanduo buteliuose, vadinamas mano vardu! Gaminsiu ir kvepalus, ir sardines. O kodėl ne? Aš prisimenu karą - tada sardinių kvapas man patiko labiau negu kvepalų. Jeigu man bus pasiūlyta gaminti Pierre Cardin tualetinį popierių, sutiksiu. Kodėl ne?"

Viena vertus, tai garantavo didžiulius pelnus - 9-ąjį deš. P.Kardenas buvo vadinamas turtingiausiu dizaineriu Europoje. O jis, reikia pripažinti, sąžiningai kūrė dizainą visko, kam skolino savo vardą, - net ir cigarečių pakelių. Kita vertus, visa tai, aišku, menkino prekės ženklo prestižą. 2011 m. P.Kardenas pabandė jį parduoti už milijardą eurų, bet niekas nenupirko - kitų manymu, jis buvo vertas ne daugiau kaip 200 milijonų. Ir tegu - jo gyvenimas dėl to nepablogėjo. P.Kardenas mokėjo ne tik uždirbti pinigus, bet ir protingai juos leisti. 9-ojo deš. pradžioje mados diktatorius nupirko legendinį Paryžiaus restoraną „Maxim‘s". Naujojo savininko pastangomis buvo atidaryti jo filialai Niujorke, Londone ir Pekine. Ir, suprantama, buvo parduotos licencijos gaminti gatavą maistą su logotipu „Maxim‘s".

Namai, kelionės ir mūzos

Dar vienas P.Kardeno biografijos puslapis - nekilnojamojo turto pirkimas. Prasidėjus paskutiniam amžiaus dešimtmečiui, jis įsigijo ir pavertė savo vila ekstravagantišką „Burbulų namą", kurį netoli Kanų pastatydino vengrų architektas avangardistas Antis Lovagas (Antti Lovag). O dar - rūmus Venecijoje. Dar - pilį Vokliūze. Joje kadaise gyveno markizas de Sadas. Pilį P.Kardenas restauravo, nuo tada čia vyksta įvairūs koncertai ir festivaliai. O gyveno jis daugiausia Paryžiuje, pirmajame viešbučio, kuris taip pat priklausė jam, aukšte - tik į jo butą buvo įrengtas atskiras įėjimas. Labai daug dirbęs ir labai daug keliavęs, verslo keliones derinęs su aktyviu turizmu P.Kardenas sakė: „Jeigu sudėsime visas mano keliones, išeis, kad aš 27 kartus apkeliavau Žemės rutulį. Pasaulis man dabar atrodo labai mažas. Japonijoje buvau 58 kartus, Indijoje - 37, Rusijoje - 28, Kinijoje - 22. Buvau susitikęs su Motina Terese, su ponia Gandi ir jos sūnumi, su valstybių vadovais nuo Japonijos imperatoriaus iki Kenedžių, nuo Mandelos iki Fidelio Kastro..."

P.Kardenas labai vertino Marlenos Dytrich (Marlene Dietrich) kūrybą, todėl tapo jos atsisveikinimo gastrolių prodiuseriu ir kostiumų dailininku. Kita modeliuotojo mūza, su kuria draugavo 35 metus, buvo garsioji balerina Maja Pliseckaja (jie susipažino per Nadią Ležė, garsiojo dailininko Fernano Ležė našlę). Dizaineris su malonumu scenos kostiumais rengė baleto žvaigždę (sukūrė kostiumus baletams„Žuvėdra", „Dama su šuniuku" ir 10 tikrų šedevrų „Anai Kareninai".), sugalvojo jai ne vieną kasdieninį drabužį ir vakarinius tualetus. Visa tai buvo prašmatnios dovanos baleto stebuklui nuo stebukladario kutiurjė.

Pusė tūkstančio „mados išradimų" - toks dizainerio avangardisto P.Kardeno „arsenalas". Paryžiuje yra Pjero Kardeno muziejus, visame pasaulyje vis rengiamos parodos, skirtos jo kūrybai. Šio žmogaus, vieno iš „senosios gvardijos" atstovų, biografija - įrodymas, kad galima kurti kasdieninius drabužius ir likti didžiu mados dizaineriu. P.Kardenas apie save juokaudamas sakė: „Karjeros pradžioje buvau jauniausias kutiurjė Paryžiuje, o dabar esu seniausias." Legendinis dizaineris mirė 2020 metų gruodžio 29-ąją, sulaukęs 98 metų.

 

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
  • GELBĖTOJAI: Neringos kurorto gyventojų ir svečių saugumu rūpinasi geriausi šalies pajūrio gelbėtojai - tai paaiškėjo po antradienį vykusio Lietuvos paplūdimio gelbėtojų čempionato.
  • BŪSTAS: Savivaldybėms sudarytos sąlygos neskaidriai parduoti jų valdomą būstą, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo antikorupcinį vertinimą.
  • PERSPĖJA: „Luminor“ bankas perspėja neprarasti budrumo ir nepakliūti į sukčių pinkles socialiniuose tinkluose - pastaruoju metu socialiniame tinkle „Facebook“ buvo fiksuotas sukčių sukurtas banko profilis, kuris skelbė apie laimėjimą konkurse bei ragino paspausti atsiųstą nuorodą ir pateikti savo duomenis.
  • ALIEJUS: Iš Klaipėdos uosto tanklaiviu išgabenta 15 tūkst. tonų ukrainietiško saulėgrąžų aliejaus, pranešė jūrų krovinių kompanija „Bega“.
  • GINČAI: Pirmąjį šių metų pusmetį Darbo ginčų komisijos gavo beveik 3000 prašymų išnagrinėti darbo ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio: daugiausia prašymų gauta iš transporto ir saugojimo veiklos sektoriaus įmonių, antroje vietoje – statybų sektorius.
  • PASPIRTUKAI: Kiek daugiau nei trečdalis lietuvių palaikytų draudimą važiuoti elektriniais paspirtukais šaligatviu, labiau riboti jiems leistiną greitį, rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa.
  • VIZOS: Interviu leidiniui „Deutsche Welle“ užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Europos Sąjungos šalis pasekti Lietuvos pavyzdžiu ir įvesti vizų draudimą Rusijos turistams.
  • PROGNOZĖ: 2023 metais minimali mėnesio alga gali padidėti nuo 15% iki 19%, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas - tuo metu pensijos ir biudžetininkų atlyginimai turėtų augti 10%.
  • KAINOS: Eksportuotų prekių kainos birželį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 16,8%, importuotų prekių – 31,5%.
  • SKRYDŽIAI: Oro bendrovė „Turkish Airlines“ nuo spalio mėnesio vykdys penkis papildomus skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Stambulą.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar mėgstate lankytis zoologijos soduose?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar gerai atidirbo Seimas šią pavasario sesiją?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+12 +19 C

+13 +20 C

 

+11 +20 C

+20 +25 C

+22 +25 C

 

+24 +27 C

0-4 m/s

0-5 m/s

 

0-4 m/s