2 nuotr.Žmogus, mados pasaulyje sprendžiantis likimus, gimė Prancūzijoje, Rubė miestelyje, ir įgijo puikų inžinerinį išsilavinimą. Beje, jam teko projektuoti ne mechanizmus, o finansines schemas. Jis nė dienos nedirbo pagal specialybę - tapo tėvo kompanionu šeimos statybų firmoje „Ferret-Savinel", o netrukus pats pradėjo vadovauti šeimos verslui. Bet jis visada norėjo daugiau, tiesiog daugiau. Nors buvo likę dar daug metų iki tos dienos, kai jis tapo turtingiausiu žmogumi Europoje, Bernaras Arno svajojo sukurti bendrovę - monstrą, kuriai nebūtų lygių rinkoje. Jis pardavė įmonę ir išvyko į JAV. Apie tai, kad šeimai priklausiusi bendrovė buvo parduota, jo tėvas sužinojo post factum. Tarp kitko, pagal kitą įvykių versiją B.Arno išvyko į JAV steigti savo įmonės filialo. Šiaip ar taip, būtent jo pirmoji išvyka į Jungtines Valstijas su pirmąja žmona ir vaikais buvo B.Arno šeimos didžiosios imperijos istorijos pradžia. JAV Bernaras mokėsi karo meno, tiksliau, būdų „prijungti" ir „sulieti" kompanijas. O dar jis vertėsi statybų verslu, ir nors pasiekė reikšmingų laimėjimų, nepajėgė įveikti savo pagrindinio konkurento - Donaldo Trampo (Donald Trump).
1984 m. jis pagaliau rado savo pirmąją „auką" - ja tapo bankrutavęs konglomeratas „Boussac", kuriam tuo metu priklausė prekės ženklas „Christian Dior". Pirmosios B.Arno žmonos giminačiai turėjo „Boussac" akcijų ir jam pagelbėjo. Po teisybei, būtent B.Arno išgelbėjo „Dior" mados namus nuo bankroto ir užmaršties. O kartą patekęs į mados pasaulį, jau nepajėgė pasukti atgal. Tėvas rado jam tris knygas apie tekstilės pramonę - anksčiau Bernaras apie ją ničnieko nenutuokė. Po ketverių metų B.Arno pradėjo stambios kompanijos „Moet Hennessy Louis Vuitton" „užėmimą", supirkdamas vis daugiau jos akcijų. Tuo metu LVMH kunkuliavo tikros aistros: dėl jungtinės įmonės vadovo kėdės kovojo Ensi (Hennesy), Mojė (Moet) ir Rekamjė (Recamier) šeimų atstovai. Kompanija buvo ties žlugimo riba, ir kad to neįvyktų, vadovauti jai buvo pakviestas B.Arno. Rekamjė šeimos nariai gana greitai paliko konglomeratą, o Ensi ir Mojė šeimos sutikdavo su kiekvienu B.Arno sprendimu. Ir jis pradėjo savo kelią į nepasiekiamas viršūnes. Manoma, kad B.Arno atkreipė dėmesį į LVMH daugiausia todėl, kad vienu metu su jais kovojo dėl galimybės įsigyti „Dior".
Ir naujų prekės ženklų, ir ilga istorija galinčių didžiuotis mados namų padėtis mados pasaulyje visada būna nestabili. Ne iki galo apgalvotas valdymas, neteisingi finansiniai sprendimai, nekontroliuojamas kūrybinis entuziazmas, iš kurio gimsta kolekcijos, kurių niekas nenori pirkti... Šiandien tu rengi pirmąsias šalies damas ir karalienes, o rytoj - nepajėgi susimokėti skolų. Industrija, persmelkta nuolatinio nerimo, B.Arno tapo tikra aukso gysla. Jis negailestingai nutraukdavo sutartis su dizaineriais, kuriuos laikė nepakankamai talentingais. B.Arno svarbiausia buvo kūrybiškumas - jis norėjo priminti pasauliui, kad mados industrija gamina ir parduoda ne daiktus, o svajones.
Šiandien LVMH priklauso septyniasdešimt penki prekės ženklai, kurie specializuojasi gaminti „liukso" klasės prekes: elitinius gėrimus, drabužius ir aksesuarus, laikrodžius ir juvelyrinius dirbinius, parfumeriją ir kosmetiką. „Givenchy", „Kenzo", „Loewe", „Marc Jacobs", „Guerlain", „Sephora" ir, aišku, „Louis Vuitton"... Ar atkemšate „Našlės Kliko" butelį, ar gurkštelite „Hennessy" - už viso to slypi visur esantis B.Arno, juk tie prekės ženklai taip pat priklauso LVMH. XX a. paskutiniajame dešimtmetyje B.Arno iš paskutiniųjų kovėsi dėl „Gucci" kontrolinio akcijų paketo, su perspektyva ateityje visai perimti firmą, bet pralaimėjo.
LVMH dirba šimtas penkiasdešimt tūkstančių etatinių darbuotojų. Visi jie laikosi savotiško kodekso - aiškių etikos principų, užtikrinančių sąžiningą, skaidrų verslavimą, tolerantišką požiūrį į aplinkinius, aplinkos tausojimą. Konglomerate viešpatauja geležinė drausmė, ir kiekvienas, kas mes šešėlį kompanijai, neteks savo pareigų - net jei jis būtų genialiausias dizaineris.
Šiandien B.Arno šeima ir LVMH - be išlygų pažangos pusėje. Keliems dideliems, senos istorijos mados namams, priklausantiems LVMH, vadovauja moterys, o apskritai LVMH nemažai prisidėjo mados industrijoje diegiant požiūrį į moterį kaip į asmenybę, ir prie to, kad atsirado ne tik prabangių, bet ir patogių daiktų. LVMH pasisako už žaliavas taupančias technologijas, antrinį perdirbimą ir būtinybę pramonės įmonėms mažinti aplinkos užterštumą.
B.Arno mėgsta nuo pradžios iki pabaigos kontroliuoti visus procesus, reguliariai lankosi ir tikrina kompanijos biurus užsienyje, vis dar siekia sprendimus priimti vienasmeniškai. Jis dirba 24 valandas per parą ir tik retkarčiais leidžia sau pažaisti tenisą arba prisėsti prie fortepijono - kalbama, kad jis galėjo tapti didžiu muzikantu... jei, aišku, nebūtų didis verslininkas.
Kaip ir daugelis didžiulių turtų valdytojų, B.Arno aktyviai užsiima labdara, suprantama, mados ir meno pasaulyje. Jis remia keletą paveikslų galerijų, finansuoja neįgalius Dailės akademijos studentus, globoja jaunus mados pasaulio talentus. 2019 m. jis paaukojo 200 mln. eurų atstatyti Prancūzijos sostinės Dievo Motinos katedrai, nukentėjusiai nuo gaisro. B.Arno savo rankose laiko visus garsiausius aukštos klasės prekės ženklus, o vienas iš jo įpėdinių, Antuanas, nuėjo dar toliau ir pagrobė... garsios manekenės širdį. 2020 metų rugsėjo 19 dieną jo žmona tapo modelis Natalja Vodianova. Laiminga pora augina penkis vaikus (du judviejų, tris iš ankstesnės Nataljos santuokos) ir organizuoja labdaringus renginius.
