Nustatyta tiksli Shakespeare’o nuosavo namo Londone vieta

Jau seniai buvo žinoma, kad vienas garsiausių pasaulio dramaturgų turėjo namą Blackfriars – XIII amžiaus dominikonų vienuolyne. Manyta, kad jo namas stovėjo netoli vartų.

Tačiau naujasis atradimas reiškia, kad dabar žinoma tiksli namo vieta, dydis ir išplanavimas, taip pat kokie pastatai jį supo, antradienį CNN sakė Londono Karaliaus koledžo W. Shakespeare‘o ir ankstyvosios moderniosios literatūros profesorė Lucy Munro.

„Tai buvo tikrai maloni staigmena“, – teigė ji.

Pasak mokslininkės, jai padėjo Londono miesto archyvuose aptiktas 1668 m. rajono planas, kurį jį rado tyrinėdama informaciją apie to laikmečio vietos teatrus.

Palyginusi planą su namo aprašymais ankstesniuose tyrimuose, L. Munro suprato, kad aptiko galutinį jo vietos ir plano įrodymą.

„Jis buvo daugmaž L formos, o jo dalis buvo išsikišusi virš vartų“, – sakė L. Munro.

Anot jos, plane pavaizduotas namas stovi virš vartų pastato, taip pat matomi kaimyniniai pastatai, pvz., užeiga „Sign of the Cock Tavern“.

Namas nebuvo didžiulis, bet jo dydžio būtų pakakę dviem atskiriems namams, pasakojo mokslininkė. 

Kai W. Shakespeare’as 1613 m nusipirko šį namą, Blackfriars buvo prestižinis rajonas, sakė L. Munro, nors laikui bėgant jame atsirado vis daugiau gyventojų iš įvairių visuomenės sluoksnių.

„Tai, kad jis įsigijo namą Blackfriars, kuris yra mažiau nei penkios minutės pėsčiomis nuo „Globe Theatre“ (liet. „Gaublio teatro“), man rodo, kad jo profesinis gyvenimas Londone 1613 m. dar tęsėsi“, – sakė mokslininkė.

Ilgą laiką manyta, kad W. Shakespeare’as, kuris mirė 1616 m., paskutiniuosius keletą metų praleido gimtajame Stratforde prie Eivono.

„Jis nebuvo atsiskyrėlis genijus, tūnojęs palėpėje. Jis bendradarbiauja su kitais dramaturgais. Jam priklauso teatrų akcijos. Jis perka nekilnojamąjį turtą Blackfriars“, – akcentavo L. Munro. 

Jos manymu, radinys rodo, kiek dar daug galima sužinoti apie garsiausią Didžiosios Britanijos dramaturgą.

„Kartais daroma prielaida, kalbant apie Shakespeare’o biografiją, kad viskas buvo peržiūrėta daugybę kartų ir nebėra ką atrasti, nors iš tiesų vis dar trūksta kai kurių dėlionės detalių“, – sakė L. Munro.

Jos tyrimas bus paskelbtas žurnale „Times Literary Supplement“ rytoj, balandžio 17 d.