1 nuotr.Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka siekia, kad šalis atnaujintų žemės ūkio veiklą teritorijoje, kuri nukentėjo per Černobylio atominės elektrinės (AE) avariją. Apie tai jis prakalbo po 40-ųjų Černobylio AE avarijos metinių, remdamasi Lenkijos regioniniu laikraščiu „Centrum Europy“ praneša „TVP World“.
1986 m. balandžio 26 d. Ukrainoje esančios Černobylio AE 4-asis reaktorius sprogo bandymo metu, o į atmosferą pateko didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų. Didžioji dalis radioaktyviųjų medžiagų iškrito Baltarusijoje – buvo užteršta apie 23 proc. jos teritorijos, įskaitant maždaug 1,8 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės.
Didelėje dalyje pietų Baltarusijos, netoli sienos su Ukraina, buvo nustatyta radiacijos paveikta draudžiama zona. Skaičiuojama, kad žemės ūkyje nebebuvo galima naudoti 265 tūkst. hektarų žemės.
„Centrum Europy“ pranešė, kad pirmadienį A. Lukašenka lankėsi valstybės valdomame ūkyje Gomelio srityje, kurią paveikė Černobylio AE avarija.
Vizito metu šalies vadovas prakalbo apie poreikį, kad atsirastų daugiau žemės ūkio paskirties žemės.
„Mes privalome atgaivinti šias žemes bet kokia kaina. Privalome susigrąžinti žemę kurią turėjome Sovietų Sąjungos laikais ir mes galime tai padaryti“, – sakė A. Lukašenka.
Nuo 1993 m. Baltarusijos žemės ūkyje palaipsniui vėl imta naudoti dalį teritorijų, kurias mažiau paveikė radioaktyvios medžiagos. Baltarusijos pareigūnų duomenimis, apie 20,5 tūkst. hektarų žemės, kuri buvo užteršta per Černobylio AE avarija, vėl naudojama žemės ūkyje.
A. Lukašenka pareiškė, kad Baltarusijos valdžia parengė naują sistemą, kaip vėl įveiklinti „taip vadinamas Černobylio žemes“. Jis aiškino, kad problema buvo politizuota, kai teritorijoje buvo uždrausta ūkininkauti, bet dabar tuos sprendimus sunku atšaukti.
Anot jo, bus vertinamas kiekvienas rajonas ir kiekvienas žemės sklypas, ir bus įkurti pieno ūkiai, aplink kuriuos žemę būtų galima saugiai naudoti pašarų gamybai.
Tačiau mokslininkai perspėja, kad dalis nuo Černobylio AE nukentėjusios draudžiamos zonos nebus visiškai saugi dar dešimtis tūkstančių metų, nors radiacijos lygis užterštose vietovėse turėtų ženkliai sumažėti per kelis ateinančius šimtmečius, nes pagrindiniai radionuklidai suirs.
Ekspertai ir gamtosaugininkai taip pat perspėja, kad per anksti atnaujinus žemės ūkio ar miškininkystės veiklą gali pasklisti radioaktyviosios dalelės, o tarša išplisti į prieš tai mažiau paveiktas teritorijas, kas sukeltų pavojų žmonių sveikatai ir ekosistemoms.
Černobylio AE avarija laikoma didžiausia branduoline katastrofa pasaulio istorijoje. Dėl jos reikėjo iškeldinti šimtus tūkstančių gyventojų, o buvusioje Sovietų Sąjungoje milijonus žmonių paveikė katastrofos pasekmės.
