Tiesa kažkuo panaši į religiją - tu arba tiki, arba netiki ir ieškai alternatyvios tiesos. Priimant savąją tiesą savaime prisiimi ir atsakomybę už ją, nes tampi šio tikėjimo dalimi.
Laukinių mordoro ordų siautėjimas Bučoje, Irpenėje, Borodiankoje ir daugelyje kitų Ukrainos vietų, masinės rusų vykdomos civilių gyventojų žudynės, prievartavimai, plėšimai ir yra ta tiesa, kurios daugelis bijo. Bijo ir dėl šios baimės ją neigia, prisidengdami banalių frazių rinkiniu: „visi kare meluoja", „tiesa yra kažkur per vidurį", „kare teisiųjų nebūna" ir pan.
Kiekvieną dieną susirašinėju su žmonėmis, kariaujančiais priešakinėse linijose įvairiose Ukrainos vietose. To, ką jie mato, ką nufilmuoja ar nufotografuoja, nerasite jokioje žiniasklaidoje ar propagandoje - visa ši medžiaga tirštu sluoksniu gulasi į baudžiamąsias bylas. Jie sako, jog visa tai, kas skelbiama viešai, tėra gerokai pagražinta ir cenzūruota tikrovės iliuzija - rusų vykdomų nusikaltimų mastai yra nepalyginamai didesni, o sadistiniai žiaurumai pranoksta visas labiausiai liguistas fantazijas ir nepalieka jokio kito pasirinkimo išvadai: vyksta SĄMONINGAS ukrainiečių tautos naikinimas pagal aukščiausios Kremliaus valdžios nurodymus. Tą sako žmonės, kurie su ginklu rankoje pirmieji įžengia į išvaduotus miestelius bei kaimus ir pamato tikrovę, kurios vis dar bijo daugelis mūsų.
Kai koks nors arkliasnukis Kremliaus ruporas pasakoja apie „suklastotus įrodymus Bučoje", o jo pasakas pradeda kartoti visi tie, kuriems atrodo saugiau gyventi akliems, mintimis mėginu perkelti šio karo tikrovę pas mus.
Ar nebūtų bjauru valgyti iš nužudytų ir apiplėštų žmonių indų, kuriuos rusų marodieriai siunčia paštu iš Baltarusijos savo namiškiams? Ar labai apetitiškai atrodo kotletas ant kruvinos sidabruotos šakutės? O gal norėtumėte jį pagardint kečupu?
Bunkeryje tūnanti Blyškioji Kandis kruvinais dantimis jau dairosi naujo maisto. Toliau bijokite tą suprasti ir nė nepajusite, kaip atsidursite ant šakutės...