Valdžios įstaigų reformavimas būtų gražiausia melodija daugelio mūsų ausiai, tik tokių negieda net tie gargantiua klano atstovai, kuriems išnykimas negresia.
Gal todėl, kad reformos tikslai mūsų šalyje mutavę ir be GMO. Vis dėlto nėra valdžios idėjų, kurių nesuvirškintų paprasti mokesčių mokėtojai. Kalbu apie sveikatos sistemos reformą, deja, džiuginančią tik jos sumanytojus.
Paprastam piliečiui įstaigų centralizavimas tik apsunkina gyvenimą: norint patekti pas specialistą, tenka įveikti daugybę kilometrų; gydymo įstaigose laukti milžiniškose eilėse; nespėjus tinkamai atsigauti po operacijos, jau ropštis namo. Ką jau kalbėti apie tuos, kurių greitoji medicinos pagalba dėl ilgėjančių atstumų nebespėja nuvežti į ligoninę...
Niekada netikėsiu tuo, jog mūsų valstybėje vienas sveikatos reformos tikslų - tarnystė žmogui. Pas mus vykdomos seniai praradusios kilnius tikslus. Yra kiti. Pavyzdžiui, sutaupyti bet kokia kaina. Sveikatos, švietimo biudžetai valstybės požiūriu yra didžiausi, todėl lengviausia griebtis didžiųjų kąsnių.
O kas paneigs faktą, kad Privalomojo sveikatos draudimo pinigai, kuriuos mes visi mokame, ir kurie panaudojami poliklinikų, ligoninių išlaidoms dengti, dėl tam tikrų priežasčių nenorimi nukreipti į didesnius miestus? Valstybės vairininkai prikūrę daug teoremų - tik jų įrodyti dažnai nesugeba.
