Planai ir projektai Lietuvoje skirti tam, kad kas nors panaudotų (kitaip sakant, įsidėtų į kišenę) pinigus, o ne piliečių gyvenimui gerinti.
Dar vienu šios taisyklės patvirtinimu tapo Vilniuje sparčiai “patobulinta” šviesoforų sistema. Šis projektas kainavo beveik 150 mln. litų.
Belieka paklausti, kas pajuto pokyčių naudą?
Tikrai nepajuto vairuotojai. Jie vieningai keikiasi, susidūrę su naujovėmis.
Yra dėl ko keiktis. Suskaičiavau, kad grįždamas iš darbo į namus pravažiuoju 12 šviesoforų.
Jie stovi maždaug kas 200 metrų ir visi veikia. Be to, sostinėje vietoj žadėtų žaliųjų koridorių atsirado raudonieji koridoriai.
Vienas toks koridoriukas yra Naugarduko gatvėje - jei sustosi prie raudonos šviesos kartą, sustosi ir už 30 metrų.
Gal naudą pajuto pėstieji? Pasirodo, irgi ne. Daugelyje sankryžų pėstieji priversti šuoliuoti visu greičiu, kol kelias sekundes dega žalia šviesa.
Prie pavojingų perėjų šviesoforų taip ir neatsirado. Ne vienas pėsčiasis dėl to jau iškeliavo į ligoninę.
Išvada peršasi viena: šviesoforų priperėta bet kur, pernelyg nesirenkant ir neanalizuojant padėties. O naudą pajuto tik tie, kurie panaudojo minėtus 150 mln.
