Lietuvoje ištratinus valstybės biudžetą per 20 nepriklausomybės metų prieita prie krizės, bankrotų ir prasiskolinimų Vakarų bankams.
Tas skolas vargu ar pajėgs grąžinti mūsų anūkai. Visuomenė metasi į kraštutinumus, ieškodama gelbėtojų tai tarp kairiųjų, tai vėl tarp dešiniųjų. Lietuvai padaryta milijardai žalos, o kaltųjų kaip ir nebūta. Kodėl?
Kur kontrolė, atsakomybė? Jos nebeliko. Nusižengusieji tapo nepakaltinami. Jie dažnai būna dengiami, bylos vilkinamos iki senaties, kurios neturėtų būti. Lietuva neturi iškilių politikų, kompetentingų ministrų, kurie turėtų realią strategiją, perspektyvų planavimą. Einama paprasčiausiu keliu - skurdinimo ir prasiskolinimo. Tapome nykstančia, išsivaikščiojančia tauta. Seni žmonės sulaukė genocido: gydymas, sanatorijos, vaistai tapo neprieinami, pensininkams neįperkami. Ką tai reiškia - mirk.
Nedarbas tapo visuomenės rykšte, prasiskolinę žmonės pateko į neviltį, šeimos metamos iš butų, pramonė sugriauta. Žemė, miškai parceliuojami.
ALIUS, KAUNAS
