Lietuvos kariuomenė nuo 2005 metų dalyvauja visokiose „taikdariškose“ misijose. Pvz., Afganistane. Nors joks mūsų karys, siunčiamas į Afganistaną, negalėtų paaiškinti, su kokiu Mustafa ar Abdula jis Afganistane susipykęs. Taip, dar Rukloje ar Alytuje tarnaudamas su tuo Mustafa susiriejo, kad reikia skristi į Goro provinciją taikytis. Nes sąžinė užgrauš. Ir ne bet kaip taikytis, o šarvuotyje pamosikavus ginklu. Apsitvėrus tvora ir bokštelyje patupdžius sargybinį.
Joks mūsų karys, siunčiamas į Afganistaną, negalėtų paaiškinti, ką su kuo jis turi sutaikyti. Abdulą su Mustafa ar atvirkščiai. Talibą su puštūnu ar atvirkščiai. Ir kurių galų jis lenda į svetimą kraštą, jei nemoka vietos genčių kalbų. Nesupranta vietos papročių. Be to, rizikuoja, kad koks nors pakvaišęs amerikietis kolega, irgi vykdantis taikdarišką misiją, sudegins Koraną, apšaudys civilių kaimelį ir kitatikių ims nekęsti visos Afganistano gentys.
Mes visi Afganistane atrodome tik kitatikiai iš iškrypusios, ištvirkusios civilizacijos. Barbarai. Neskirstomi į lietuvius, amerikiečius ar anglus. Vienodai nepriimtinų papročių ir neprognozuojami. Jei vietiniai mus pakenčia, tai tik todėl, kad mes iki dantų apsiginklavę. Tačiau sutaikyti vietinius su iškrypusia civilizacija nepavyks. Net ir tada, jei lindėtume Afganistane šimtą metų. Afganams mūsų iškrypusi civilizacija visada atrodys didesnis blogis nei Talibanas. Nes mes - svetimi įsibrovėliai. O ginkluotus įsibrovėlius visi, kas tik gyveno ar gyvena pasaulyje, traktuoja vienodai. Ginasi nuo jų strėlėmis, akmenimis, šautuvais. Atvirai ar slapčia nekenčia. Tik politikai prigalvoja skirtingų okupacijos traktuočių.
Prisipažinkime. Bent sau. Lietuva nuo 2005 metų yra klasikinė okupantė. Mažiukas didžiojo okupanto - Jungtinių Amerikos Valstijų - prielipas, klusniai dalyvaujantis visose JAV sumanytose okupacijose. Jei Lietuva iš tikrųjų vykdytų taikdarišką misiją, tai pasiųstų į Afganistaną ne karius, bet kelis civilius Lietuvos piliečius musulmonus. Geriausia dvasininkus. Išmanančius vietos papročius. Kad įtikinėtų savo tikėjimo brolius susitaikyti. O jei tokių savanorių nebūtų, iš viso nereikia į svetimas teritorijas su ginklu landžioti. Nes taip patvirtiname, kad vakarietiška civilizacija tikrai kryptelėjusi.
Okupantai okupacijas pateisina įvairiausiais burtažodžiais. Pvz., ne okupuoja, bet diegia demokratines vertybes. Atneša aukštesnę civilizaciją. Gelbėja pasaulinį proletariatą nuo jį engiančių kapitalistų. Vykdo taikdarišką misiją. Tačiau kodėl taip pasipiktinome, kai Austrija mums neišdavė Michailo Golovatovo? Kodėl mums neatrodo, kad rusų desantininkai, Sausio 13-ąją žudydami mūsų tautiečius, vykdė Vilniuje taikdarišką misiją? Tarkime, būtų visus besipriešinusius sutraiškę, užėmę Lietuvos Parlamentą ir kartu su „kaspervizija“ „įvedę taiką“.
Kalbant apie okupacijas, pavojinga laikytis skirtingų standartų. Skirtingų okupacijos traktuočių. Nes tos traktuotės bet kada gali atsisukti prieš silpnesnes ar mažesnes pasaulio valstybes.
