1 nuotr.Grįžau į Lietuvą po antros šiais metais viešnagės Graikijoje, ryžtingai nusiteikusi žūtbūt išsaugoti tą dvasinę ramybę, kurią pavyko susigrąžinti būnant ten ir darant sveikatos mokyklas moterims „Išlaisvink Savyje Herą". Grįžau ne tik rami, tiesą sakant, kaip avis gerąja prasme, pasiryžusi priimti visą tą absurdą ir terorą dėl skiepų kaip nuotykį, kuris manęs neišmuš iš vėžių, neprivers piktintis ar keikti valdžios.
Ir žinote ką, man visai neblogai sekasi. Nes viskas linksmina. Parašiau grįždama iš Graikijos specialioj formoj, kad grįžtu iš Graikijos, ne iš Rodo salos, kaip daro tie, kas nenori karantinuotis, ir kad sutinku karantinuotis. Spėkit, kiek sulaukiau skambučių ir patikrinimų, ar sėdžiu namie? Nė vieno, o jau savaitė, kaip aš namie. Kyla klausimas, kam tuomet tie karantinai ir koks čia tas situacijos valdymas, kelionių pavojai, jei vis tiek niekas nesikarantinuoja?
Aplink klausau istorijas apie tai, kad žmonės varinėja su svetimais Galimybių pasais, kur nori, svarbu, kad skanuotų ne žmogus, o tas aparačiukas, tuomet ir su svetimu gali eiti kur nori, dalinasi tais pasais, kas netingi, bet visi apsimeta, kad tiki šios priemonės prasmingumu. Girdėjau, net nusipirkti galima tą Europos gryn pasą, už penkis šimtus eurų, jei nenori skiepytis, ar žinote?
Dariausi testą Graikijoje, kainos kaip ir pas mus. PGR testas 60 eurų, bet užtenka ir antigenų, už kokius 10 ar 20. Pakrapšto nosį sekundę, ir prašom, byra pinigai į laboratorijų laboratorijėlių kišenes. Palaukite palaukite, tai jeigu tai tokia siaubinga pasaulinė pandemija, ar neturėtų tie testai būti nemokami ir masiniai, siekiant suvaldyti virusą? Nea, o kam? Juk toks biznis, davai, pavaidinkim, kad viskas dėl žmonių gerovės, o patys tuo metu kraukim milijonus.
Serga skiepyti suaugę, serga skiepyti moksleiviai, bet vistiek mums bandoma žūt būt įkišti tą skiepą reikia nereikia, ir mes apsimetam, kad tikim tuo, ką kalba samdyti už pinigus ciniški ekspertai ekspertėliai su fotomodeliu Dulkiu priešaky. Vyksta atviras teroras dėl tų skiepų, bet lietuvis mužikas kantrus, dantis sukandęs stovi į žemę įsispyręs, ir stovės taip dar ilgai, kol nekris kokio infarkto ar insulto pakirstas.
Ateinu į „Respubliką", pas Vitą Tomkų. Kalbam, ką čia tokio sugalvojus įdomaus, kaip žmones apjungti, suteikti viltį, juk ši beprotybė, jei jau turėjo pradžią, turės ir pabaigą, ieškokim išeities. Į pokalbį įsijungia daugiau bendraminčių, smagu, viltis gyva, plevena kažkur ore, nors ir vieningai sutariam, kad esam kažkokio eksperimento dalyviai ir kaip tie gyvuliukai jaučiam, kad vyksta kažkas nenormalaus visam pasaulyje, todėl dabar, sakau aš šimtąjį kartą, svarbiausia išgyventi. Pokalbiui einant į pabaigą, susėdam su bendrovės direktore Diana aptarti, ką įdomaus galėčiau parašyti Respublikai, kokiomis temomis.
Ir tarp temų ir temelių aš išgirdau tai, ko niekada joks redaktorius ar prodiuseris nėra man pasakęs gyvenime, nes turbūt tai turėjo būti savaime suprantama, o gal atvirkščiai? „Ligita, sako ji man, svarbiausia, kad rašytum tiesą. Nes to melo jau tiek daug, žmonės nebepakelia jo, todėl turi rašyti iš širdies ir tik tiesą".
Tai aš tiek metų dirbau, rašiau, kūriau laidas tam, kad sulaukusi penkiasdešimties, sužinočiau, kad žurnalisto misija yra rašyti tiesą? Gal tikrai mums reikėjo tos pandemijos, kad atsirinktume, kas ta tiesa, su kuo valgoma, kas yra teisingas ir doras gyvenimas?
O kas yra tiesa, ypač gerai žino tie, kurie yra užribyje. Anądien prisėdom tokioj kebabinėj Užupyje, aišku, tik su galimybių pasais ten galima užeiti, bet pavalgyti gali ir lauke, per langelį maistą užsakęs. Ateina pavalgyt tokie pagyvenę bachūriukai, nesuprasi, kokios profesijos, gal praeity buvo kokie Brigados torpedos, gal kontrabandininkai ar šiaip padangų vagys. Be galimybių pasų, žinoma. Nebaisūs, šiaip su patirtim, matosi. Sėdi, geria alų, rūko, kalbasi, reikaliukus tvarko telefonu. Sakau draugui, žinai, dabar aš suprantu, kodėl Šeimų marše buvo tiek daug „neteisingų veidų", spauda nuolat tą pabrėžė, kad visokie marozai ten susirinko. O tie marozai, jei priklauso kriminaliniam pasauliui, geriau už „geruosius žmones" žino, kokias makles suka valdžioje esantys. Nes nusikaltėliai valdžioje negali tvarkyt reikaliukų be nusikaltėlių iš liaudies. Taigi, tie mafukai puikiausiai suvokia, kaip plaukioja valstybės pinigai, kontrabanda, Europos sąjungos lėšos ir kitokie juodi pinigų srautai, ir jie labai gerai žino, kad vakcinos ir pandemija kai kam yra labai labai labai geras biznis. Todėl ir nesivakcinuoja, nereikia jiems Gpasų, nes jie ne avys, jie ne „gerieji žmonės", jie tiesiog įprato išgyventi prie visų valdžių ir įvairių santvarkų, kas beatsitiktų, kokie politiniai vėjai bepūstų, ar Brežnevo, ar Gorbačiovo, ar Landsbergio.
Taigi, blogi laikai atėjo geriesiems žmonėms, nes kol jie tiki tuo, ką kalba korumpuota žiniasklaida, ir laukia, kad už jų tikėjimą ir lojalumą bus apdovanoti laisve, blogieji žmonės pampsta kaip erkės ir kuria planus, kaip dar labiau užsmaugti geruosius. Ypač jie tai mėgsta daryti sėdėdami kur nors maldyvuose ar Kanaruose, ir dar papostringauti, kad keliauti nesaugu ir neatsakinga. Suprask, jūs, durniukai, sėdėkit namie, vakcinuokitės reikia nereikia, eikit iš proto ir žiūrėkit televizorių, o mes tvarkysimės, kaip mums reikia. Atėjo laikas, kai gerieji žmonės turi atsibusti ir pradėti skirti pelus nuo grūdų. Daug jau atsibudo, bet daug ir miega. Pabuskite, budėkite ir žinokite, kad tik sena ir banali „tiesa jus išlaisvins".
