respublika.lt

Kaip virusas virsta režimu plius Šventinis Vito TOMKAUS trigrašis (papildyta) (237)

2021 sausio 03 08:29:49
Goda Juocevičiūtė

Visų teisių žinovė, laisvės propaguotoja, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska dar prieš rinkimus rašė, kad karantinas negali suspenduoti konstitucinių žmogaus teisių. Nespėjusi apšilti aukštose pareigose, kartu su bendrapartiečiais ir koservatoriais ji nuteikinėja Lietuvos gyventojus dar bukesniems draudimams už tuos, kurie jau dabar įsiviešpatavę, ir nebekalba apie kokius nors Konstitucijos pažeidimus.

×
nuotr. 4 nuotr.
Goda Juocevičiūtė straipsnio autorė. Asmeninio archyvo nuotr.


Jau ir komendanto valanda - savaime suprantamas dalykas, o ne jokia sąmokslo teorija. Tik valdančioji šutvė paslaptingai nutyli, kad šis režimas negali būti įvestas absoliučiai po jokio viruso priedanga.

Maža to, ponia E. Dobrovolska pranoko ne tik pati save, bet ir Nepaprastosios padėties įstatymą: prisiinterpretavo, kad nepaprastoji padėtis, jei įgyvendinama, tai visu šimtu procentų, o ne tik iš dalies, supraskite - jei jau veržti, tai viską absoliučiai: jesli kutit, tak na vsiu katušku (šio posakio pažodžiui išversti neišeina). Ir pabrėžė, kad jos metu būtų ribojami susirašinėjimai tarp gyventojų.

Kaip nuotolinio bendravimo kontrolė susijusi su medicina, ministrė nespėjo arba nematė reikalo paaiškinti. Tačiau čia galėtume prisiminti dar Aurelijaus Verygos išsakytą, visą karantinų esmę paaiškinančią frazę, esą tuose draudimuose logikos ieškoti nereikėtų.

Arba, jei tikėtume britų mokslininkais, turime susivokti, kad covidas jau taip išnaglėjo ir pasileido, jog iš Anglijos atskriejęs jo naujas, neva dar pavojingesnis avataras plinta net per „Messenger" programėlę ir ypač - sms žinutėmis, o naujamečiai, ranka parašyti atvirlaiškiai išvis mirtini ir iš karto transformuojasi į adresatams skirtus lavonmaišius bei antkapinius paminklus.

Nepaprastosios padėties atveju, priklausomai nuo valdžios malonės ar piktybiškumo, iš tikro gali būti pamintos įvairios konstitucinės piliečių laisvės bei teisės, antai teisė reikšti savo įsitikinimus ir skleisti informaciją, taip pat teisė į savo tikėjimą, įtvirtintos 25 ir 26 Konstitucijos straipsniuose. Kitaip tariant, nepaprastoji padėtis leidžia tiesmuką cenzūrą, ir valdžia įgyja galių žmones laikyti visiškoje tamsoje.

Taip pat Nepaprastosios padėties įstatymu numatyta ignoruoti jau ir taip sulaužytą 36 Konstitucijos straipsnyje įtvirtintą teisę gyventojams burtis į taikius susirinkimus ar protesto akcijas. Nepaprastosios padėties metu gali būti pažeistas ir 22 Konstitucijos straipsnis, užtikrinantis teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Vis dėlto net ir tokiu atveju susirašinėjimai tarp gyventojų ne užraukiami, o sekami be teismo sprendimo, kas ir taip šiuo metu pas mus įprasta, taip pat be jokio reikalo pradaromos ir tikrinamos pašto siuntos, o tai irgi ne jokia naujiena.

Net opozicija nesiėmė reikalauti E. Dobrovolskos atsistatydinti ar prieš tautą bent atsiprašyti dėl netikslios formuluotės ir bauginimų. Būtų ir per drastiška ministrę kaltinti nusikliedėjimu. Ji gi viso labo garsiai žmogiškai išsakė susirinkusiųjų prie valdžios lovio svajones ir planus, kartu atskleidė nihilistinį, paniekinamąjį valdančiųjų požiūrį tiek į savo piliečius, tiek į pačius įstatymus: kad Konstitucija yra tuščioje vietoje arba kaip bevertė seniena.


Be to, šįkart iš pagrindinio šalies įstatymo, kuris yra laisvos visuomenės ir demokratinės santvarkos pamatas, išsityčioti sumanė visai ne mūsų primityvūs, beraščiai tautos išrinktieji. Per pastaruosius 30 metų nuo pat Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos politikai nieko niekada patys ir nebuvo sugalvoję ar kažką sukūrę, o tik be jokios fantazijos ir lankstumo stačiai kopijuoja svetimas sistemas arba vykdo Briuselio nurodymus mainais už stabilią algą ir nykų sėdėjimą Seimo belangėje arba ankštuose, privėjuotuose ministerijų kabinetuose.

Juk mūsiškiai tėra tik ekonominėmis priklausomybėmis susisaisčiusios globalios politikos dulkelės, bestuburiai nariuotakojai, tarptautiniuose disputuose ir susitarimuose išvis neturintys jokio balso. Todėl nereikia stebėtis ar kažkaip asmeniškai priimti, kuo mus vienas ar kitas seimūnas arba ministras gąsdina. Net nelabai svarbu, iš kokios partijos.

Vis tiek visi jie yra praktiškai bevardžiai ir neturi valios nei motyvacijos priešintis šiuo metu po pasaulį kaip vėžio metastazės žaibiškai plintančiam į fašistinį panašiam režimui. Daugeliui politikierių (ir net kai kuriems žurnalistams) jis labai jau mielas.

Ant skirtingų tautų bei kultūrų, visiškai skirtingo gyventojų tankumo, klimato ir gyvenimo būdo kraštuose išbandoma ta pati, įprastą kasdienę rutiną, judėjimą, žmonių artumą, net aprangą, papročius drastiškai ribojanti tvarka.

Įsivyrauja nauja, prieš piliečius taikoma atviro šantažo forma, kurią mėgsta žagintojai: arba duosi gražiuoju, arba mes tave išprievartausim tavo paties labui ir dėl tavo paties saugumo. Lyg ir ne oficiali diktatoriaus valdžia, bet jau ir ne demokratija. Šiam modeliui apibūdinti tiktų rašytojo Viktoro Pelevino sugalvotas terminas - „demokratūra".

Šen ten sąlygos skiriasi, bet iš esmės visi mėgdžioja vieni kitus ir, galima sakyti, lenktyniauja marazminių, atvirkštinių ir nelogiškų taisyklių kratinių rungtyse. Pavyzdžiui, kaukes vienose vietose reikia dėvėti, kitose - ne arba vieną sezoną jos nebūtinos, nes nieko nepadeda, o jau kitą - staiga įgyja magiškų galių kaip amuletai, tačiau vis tiek skelbiama, kad žmonės serga masiškai (ypač - tie besimptomiai).

Troleibusų reisai retinami, nes labiau keleivių prigrūstuose virusas plinta mažiau. Ne toks patogeniškas jis, ir jei iš septynių įėjimų į prekybos centrą atidarytas tik vienas, o sumažinus automobilių parkavimo vietų skaičių ties įėjimais, virusas savaime kažkur išgaruoja.

Arba turgavietėje, jei savo prekystalį iš vienos pusės apsijuosi maistine plėvele, tai virusui jau amen. Teatro salėje arba sporto arenoje jis agresyvesnis nei parduotuvėje. Mažose krautuvėse, kur užsuka tik vienas kitas lankytojas, virusas juos puola be gailesčio, o grandioziniuose prekybos centruose, kur grumiasi šimtai pirkėjų, jis nekelia jokių rimtų problemų.

Užkratas mirtinas, bet po 14 dienų saviizoliacijos praeina savaime. Karščiuojantis į polikliniką, kuri lig šiol priimdavo sergančius, nepateksi, gali ateiti tik sveikas. Gydytojai persikvalifikuoja į ekstrasensus ir kvailioja telefonu, o jų vietą ligoninėse užima besiselfinantys savanoriai influenceriai. Tampa akivaizdu, kad norint tapti mediku, nebėra jokios prasmės mokintis penkis, šešis ar net dešimt metų. Nelankysi senų tėvų - būsi išganytas. Gyvensi laisvame mieste - mirsi, o jei užsibarikadavusiame gete, tai būsi išvaduotas.

Kiekvienas toks kreivas valdžios kaprizas, virtęs imperatyvu, kelia juoką, bet vienoje krūvoje šios smulkmenos juoko nebekelia, tik daug nepatogumų, maždaug kaip priverstinis vaikščiojimas atbulomis arba miegojimas stovint. Miršta kultūra, profesionalus sportas, religinės tradicijos, gyvas bendravimas, visavertis švietimas, tik covidas ir jo propagandistai nemirtingi.

Į ką mutuos po planetą klajojantys tie patys demokratūros šablonai, gal net Vangai būtų buvę savu laiku sunku išpranašauti. Bet faktas, kad ten, kur prasideda elementariausių žmogaus teisių suvaržymai ir prievartinis vertybių perkainojimas, medicina baigiasi.

Tąsymasis trunka jau beveik metus, ir jis eiliniams žmonėms neteikia jokios apčiuopiamos naudos, daugumai - vien nuostoliai ir traumos, bet po griežtų uždarymų šalys kiek atlaisvėjusios vis tiek kažkodėl grįžta prie nepaprastosios arba ypatingosios padėties ir kitų chuntos versijų. Tai išduoda, jog visi tie socialiniai eksperimentai su karantinais ir jų mutacijos yra ne kova su liga, o kova su žmonių laisve.

Ir ji užsitęs, nepaisant realios epidemiologinės situacijos ir net pasiskiepijimų masto. Jei ne ši viruso mutacija, tai kita puls, jei ne vienas virusas siautės, tai kitas, jei ne dabar paleista vakcina bus stebuklinga, tai kita, tik turėkite kantrybės.

Iš šio absurdo spektaklio pasitrauks tik tos valstybės, kurių vyriausybės išsigąs finansinio nuosmukio ir pasityčiojimų neatlaikiusių gyventojų riaušių arba masinių ieškinių dėl neteisėtai paskelbtų karantinų, remiantis kvailiojančiais testais, suklastotomis mirčių priežastimis ir griaunama sveikatos apsaugos sistema.

Jautresni ir empatijos turintys žmonės dabar kenčia ne dėl išlepimo, esą sunku išsiversti be kavinių ar kitų hedonistinių pramogų, draugų būrio, atostogų kitame pasaulio krašte, o gal be kunigėlio pamokslų po angelų sparnų raižomais bažnyčios kupolais ir be baltos mišrainės prie didelio giminių stalo (čia jau skonio ir įpročio reikalas, kaip kas ko labiausiai pasiilgsta), o dėl to, kad intuityviai jaučia, kaip kartu su kasdienio gyvenimo smulkmenų ir paprastų, pačių nekalčiausių įpročių varžymu bendrai nyksta pasirinkimo galimybė ir teisė būti savo paties likimo šeimininku.

Mus net skirtingos filosofinės sistemos mokina, jog patys esame savo būties lėmėjai. Tik nuo mūsų pačių elgesio, pastangų, išsilavinimo ir gabumų priklauso, kiek uždirbsime, kokie bus mūsų santykiai su artimaisiais, kokį gyvenimo būdą sau leisime, kiek būsime sveiki.

Tačiau reikėjo tik kelių mėnesių šiurpinimų apie artėjančią apokalipsę, juodos panikos, nuolat rodomų sausų, bekalbių, iš konteksto išplėštų skaičiukų ir vežamų karstų sunkvežimiuose komiksų, kad paprastas mirtingasis įtikėtų, jog yra absoliutus niekelis, kuris neįgalus pats pasirūpinti savimi bei artimaisiais ir nuo šiol iš anksto yra potencialus žudikas be įrodytos kaltės.

Siauraregiai plebėjai, bijantys slogos ir jau net savo pačių šešėlio, bet ne totalitarinės kontrolės, karo komendantą pasitiks net plodami ir dėkodami, kaip 1940 m. dalis (nors ir nedidelė) Lietuvos gyventojų pasitiko sovietų okupantų dalinius.

Kai kurie džiūgaus iš naivumo ir iš baimės nusiimti rožinės vilties akinius, užstrigę ties pirmojo karantino pažadais, esą visi tie ribojimai - laikini. Mat žmonių atmintis - trumpa. Jie neatsimena, kaip patys dėl savisaugos, kad neišprotėtų, dar neseniai vylėsi, kad antsnukius visiems užmovė tik dviem savaitėms, ir šaipėsi iš tų, kurie nerimavo, kad normalaus gyvenimo mes dar ilgai neturėsime.

Patiklūs infantilai krizeno kaip iš dar vienos reptiloidų konspiracijos iš prognozių, kad tuoj iš namų negalėsime iškišti nosies be specialaus leidimo, o šventes šeimos rate minėsime už užtrauktų užuolaidų.

Amnezijos ištikti vargdieniai ir nepamena, kaip dar praeitos kadencijos galvos juos mokino, kad negalima švęsti Velykų, jei nori švęsti Kalėdas. Paskui sekė etapas, kai mums pamokslavo, kad jei nevyksime per Vėlines aptvarkyti giminių kapų, tai Kalėdos bus. Šiandien mums sako, kad jei norime sutikti Velykas, turime atsisakyti Kalėdų. Išeina kažkoks užburtas ratas.

O Ingrida Šimonytė gudri kaip tyla prieš audrą - nedaugžodžiauja, tiesiog ragina pakentėti iki sausio vidurio. Tie iš koronos sapno negalintys prabusti svajokliai įsivaizduoja, kad, pasėdėjus tarp keturių sienų iki sausio vidurio, kažkas pasikeis į gera. Niekas nesikeis, sąlygos mums vegetuoti ir kvėpuoti tik griežtės, mūsų laisvės dar labiau susiaurės. Jei ne paprastoji padėtis, tai jai artimas visuomenės dusinimo modelis laikysis toliau, kol visai pamiršime, nuo ko prasidėjo perversmas ir dėl ko kažkaip savaime pasikeitė politinė santvarka.

Šuo ir kariamas įpranta. Lietuvis - tuo labiau. Ilgainiui neliks nė raginimų „pakentėkit dar truputį", „turėkite kantrybės", „dar šiek tiek pasisaugokime", „atsisakykite šių švenčių, kad gyvi sutiktumėte kitas". Tai bus ženklas, kad banda, suvaryta į gyvulių, pardon, namų ūkius, jau galutinai pavargo, nubuko ir su vergyste susitaikė.

Iš covido liudytojų galvų valdžia galutinai išstums vienatinį Dievą: dabar - viskas jos valioje, o žmogus prieš ją - prasikaltęs ir nuodėmių atleidimo iš jos besitikintis padaras. Apvaizdos dovana bet kokiam diktatoriui tokį valdyti ir trūkčioti jo baimes kaip lėlę už virvučių.

Galų gale ne visiems tas iki žemiausių poreikių susitraukęs vegetavimas kels egzistencinį nerimą. Esti karantino aukų, kurios, apimtos Stokholmo sindromo, džiaugiasi, kaip valdantieji, nežiūrint to, kad jas patys išprievartavo, jomis rūpinasi, duoda išmaldos.

Užburtos aukos sako, kad jei visą laiką taip mokės pašalpas ar kompensacijas, tai tegul tos izoliacijos tęsiasi kad ir amžius. Visa laimė sueina į progą nieko neveikti, drybsoti ant sofutės, maigyti išmanųjį telefoną ir stebėti tik vieną naujienų šaltinį ir laukti iš biudžeto pametamų trupinių už paklusnumą ir lojalumą.

Tai tokie dirbtinio intelekto individai, kurie viduje yra visiškai tušti ir veikia tik pagal valdžios instaliuotą programą. Be iš aukščiau nuleistų instrukcijų, kaip elgtis, grasinimų sankcijomis ir judėjimo trajektorijų rodyklių ar užkardų keliuose šie robotukai aplinkoje nesusigaudo. Laisvėje jie jautėsi kaip nesavi, pasimetę, nesaugūs. Šiems bejėgiams visuomenės nariams griežto šeimininko visada reikėjo kaip negalinčiam nė sauskelnių pasikeisti kūdikiui mamos, taigi, dabar atėjo išsigelbėjimo metas. Štai todėl virusas ir virsta režimu.

Tad merry crisis and happy new fear (iš anglų k. - „su šventa krize ir laimingų naujų baimių")! O jei rimtai, naujiesiems metams prasmingiausia būtų visiems palinkėti konstitucinių laisvių ir žmogaus teisių.

Šventinis Vito Tomkaus trigrašis:

„Su naujais metais, naujais baubais, „koronovirusais" mutantais ir naujais draudimais! Nebebijote? Įpratote?! Bliogai!!! Mes šitiek stengėmės dėl jūsų, kad toookią masę veršių pasaulyje suvaldytume, - o jūs, ujui, kaip bliogai, jei nebebijote. Bijoti rheikia: COVID-19 baisus! O dar bus 20, 21...66! Ir ne COVID, o DOVID, o tai daug labiau gyvybei pavojinga!" Maždaug taip turėtų kreiptis į dar nepavergtas tautas pasaulio globalistai, kad pagaliau suprastumėt, ką nori pasakyti straipsnio autorė Goda, dėl kurios tiek vargau, kol iš „Delfio" atgal į „Respubliką" parsiviliojau. Tikrai ne tam, kad čia purvais apdrabstytumėt. Jeigu neapsikentusi pabėgs, vietoje jos turėsit man už dyką straipsnius rašyti. Negi negirdėjot, ką vakar per LRT policijos komisaras pasakė: „Jei kaimynai pasiskųs dėl neleistino susibūrimo, policija ir į privačias valdas veršis!" Žinot, ką tada pamaniau? Po to visiems lietuviams reikėjo iškart policijai priduoti po 2-3 kaimynus - lai jie treniruojas, o mes sau švenčiam!

Man gaila pastangų, siekiant įrodyt provokatoriams, kad nei Goda, nei jos bendraminčiai nei slogos, nei gripo, nei jo atmainos koronoviruso" neneigia. Net maži vaikai žino, kad tokios ligos egzistuoja ir kad retsykiais reikia pasisaugoti nuo įv. peršalimų ir net perkaitimų saulėje. Pagal Verygą bei jo kitus verslingus pasekėjus, geriausia yra saugotis nuo negandų, užsidarius namie. Su niekuo nekontaktuoti ir niekur neišeiti. Nepasigausi nei bacilų, nei sifilio, bet, patikėkit, būna, kad ir namie tinko gabalas, nuo lubų atitrūkęs, ant galvos užkrenta. Kaip nuo to pasisaugoti? Turbūt, belieka lįsti po lova... Parašiau ir išsigandau: juk asilai valdžioje gali ir šitaip mus priversti daryti! Bet kada turintys teisę apsilankyti pareigūnai ims landžioti po lovom, tikrint - ar visi savo vietoje karantinuojasi, o po to įpras ir po svetima antklode palįsti. Juk JIEMS jau beveik viskas galima. Kas nesutinka - teks dar plačiau atverti piniginę, nes baudos tik didės. Taupykit ir nesirkit!

Naujausios žinios

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (237)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • IŠVADA: Bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“ bendrai sukurta vakcina nuo COVID-19 po trijų dozių „vis dėlto veiksminga“ prieš omikron atmainą, sakoma trečiadienį paskelbtame Vokietijos bendrovės pranešime.
  • AUKCIONAS: Keli Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto ginklai aukcione JAV parduoti už beveik 3 mln. dolerių.
  • KATASTROFA: Indijos ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Bipinas Rawatas ir jo žmona yra tarp 13 žmonių, žuvusių trečiadienį per sraigtasparnio katastrofą šalies pietuose, pranešė Karinės oro pajėgos.
  • KVOTA: Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu tarptautinio transporto sektoriui 2022 metams nustatyta 16 tūkst. dydžio kvota vairuotojams iš užsienio, kuri yra 4,4 tūkst. didesnė nei šiemet.
  • TITULAS: Žurnalo „Time“ skaitytojai išrinko Brazilijos prezidentą Jairą Bolsonarą Metų žmogumi.
  • IŠLAIDOS: Kalėdinės dovanos ir vaišių stalas kiekvienam šalies gyventojui vidutiniškai atsieis 180 Eur, teigia SWED banko vykdyta apklausa.
  • NATO: JAV prezidentas Joe Bidenas, reaguodamas į Maskvos susirūpinimą dėl NATO plėtros į rytus, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pažadėjo, kad aptars šią temą su kolegomis iš Aljanso.
  • IŠMOKA: Lenkija ir Vengrija, tikėtina, šiemet nesulauks pirmosios milijardų eurų išmokos iš ES lėšų, skirtų ekonomikos gaivinimui po pandemijos, antradienį perspėjo aukščiausio rango pareigūnas.
  • TRANZITAS: Seimo Užsienio reikalų komitetas ragina nedelsiant nutraukti vienos didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“ krovinių tranzitą per Lietuvą.
  • ĮVERTINIMAS: Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Prezidentūroje apdovanojo Konstitucijos egzamino nugalėtojus.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikia skiepyti vaikus nuo 5 metų nuo koronaviruso?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Visuomenėje nuolat sklinda kalbos apie „purškiančius” lėktuvus. Kaip manote, ar tai tiesa?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-14 -12 C

-12 -9 C

 

-6 -1 C

-11 -7 C

-8 -3 C

 

0 +2 C

0-5 m/s

0-6 m/s

 

0-8 m/s