Vakar Seime surengta konferencija „2013-ieji - Sveikatingumo metai: ar įmanoma visuotinė sveika gyvensena Lietuvoje?“ buvo tarsi įžanga į Sveikatingumo metus, o svarbiausiu renginio dalyviu tapo Suomijos patirtimi pasidalijęs profesorius Peka Puska (Pekka Puska).
Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje didžiausias tarp regiono šalių, pirmaujame ir mirčių nuo rūkymo sukeltų ligų, alkoholio padarinių skaičiumi, o sveikos gyvensenos ugdymui, sveikatos politikos permąstymui dėmesio ir išteklių skiriama mažai.
Vyriausybė kartu su visuomenininkais parengė ateinančių metų visuomenės sveikatos stiprinimo programą, tačiau ar bus skirta lėšų jai įgyvendinti - nežinia. Tuo tarpu stabdyti ligas, kurios atsiranda dėl žmonių netinkamo gyvenimo būdo, būtina.
Kaip sakė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Juozas Pundžius, Suomijos nacionalinio sveikatos ir socialinės gerovės instituto generalinis direktorius prof. P.Puska - vienas iš sveikatos procesų organizavimo ekspertų. Būtent iš suomių patirties Lietuvos sveikatos politikai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai nusiteikę išmokti daugiausia.
„Plėtojantis ekonomikai visose šalyse vis aktualesnis tampa sveikatingumo ir sveikatos klausimas, - sakė P.Puska. - Būtina galvoti ne tik apie tai, kaip gydyti ligas, bet apie tai, kaip jų išvengti, kaip stiprinti savo gyventojų sveikatą. Visuomenės sveikata glaudžiai susijusi su gyvenimo būdu. Ne bakterijos ir virusai, bet mūsų gyvenimo būdas daro tiesioginę įtaką mūsų sveikatai“.
Pasak profesoriaus, po II pasaulinio karo lėtinės ligos, ypač širdies ir kraujagyslių, tapo pagrindine problema išsivysčiusiose šalyse. 1960 m. didžiausias pasaulyje mirčių nuo vainikinių širdies ligų skaičius buvo Suomijoje. Tad Šiaurės Karelijos atstovai 1971 m. pasirašė peticiją, prašydami skubios valdžios institucijų pagalbos mažinant susirgimų širdies ir kraujagyslių ligomis skaičių. Siekdamos sumažinti lėtinių susirgimų skaičių Suomijos valdžios institucijos įgyvendino Šiaurės Karelijos projektą. Penkerių metų labai sėkmingas bandomasis projektas buvo išplėstas visos šalies mastu ir populiariai pavadintas Tautos sveikatos gelbėjimo programa.
Vykdant šią programą Suomijoje daugiau nei 80 proc. sumažėjo mirtingumas nuo širdies ligų tarp darbingo amžiaus gyventojų. Suomija, turėjusi didžiausią mirčių nuo vainikinių širdies ligų skaičių viso pasaulio mastu, tapo viena sveikiausių šalių pasaulyje.
Suomijos valdžia, medikai, maisto pramonės atstovai, žiniasklaida ir kitos visuomenės grupės turėjo nemažai padirbėti, kad sumažintų rūkymo paplitimą, išspręstų per didelio cholesterolio, kraujospūdžio problemą, pagaliau kad išmokytų šalies gyventojus sveikai gyventi ir maitintis.
„Pasiekti rezultatų nebuvo lengva, tačiau bendromis politikų, medikų, visuomenės sveikatos specialistų, švietimo darbuotojų ir kt. pastangomis įmanoma daug ko pasiekti“, - sakė svečias iš Suomijos ir patikino pasiruošęs dalytis su Lietuva savo šalies patirtimi.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, pernai 85 proc. visų mirties priežasčių Lietuvoje sudarė trys pagrindinės - kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 56 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų - 20 proc., dėl išorinių mirties priežasčių - 9 proc.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
