Kalėjimų sistemą toliau purto skandalai

Negana to, dėl vieno su LKT susijusio epizodo ministerija kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą. Tačiau LKT vadovas Mindaugas Kairys kaip dirbo, taip tebedirba. Ir, kaip „Vakaro žinioms" sakė teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, dirbs toliau.

Pinigai „išgaravo"

Valstybės kontrolė pernai gegužę paskelbė 2024 metų valstybės ataskaitų rinkinio finansinio audito rezultatus, kuriuose pateiktos reikšmingos pastabos dėl LKT turto ir darbo užmokesčio apskaitos.

Auditoriai konstatavo, kad dėl inventorizacijos ir darbo užmokesčio apskaitos trūkumų negali patvirtinti LLT 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinio duomenų teisingumo - 89,22 mln. eurų turto ir 77,24 mln. eurų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų.

Faktai apie turto trūkumus nebuvo fiksuojami inventorizacijos dokumentuose, nebuvo turto judėjimą (perdavimą, nurašymą) įrodančių dokumentų, fiksuoti kiti trūkumai.

„Tokia turto valdymo praktika sukuria prielaidas piktnaudžiauti (pasisavinti turtą) ir neužtikrina, kad ataskaitose esanti informacija apie turto ir įsipareigojimų likučius atitiktų faktinius duomenis.

LKT darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos nepatikimos, nes: sukurta darbo apmokėjimo sistema ne visada taikoma, nustatyta atvejų, kai prašymą skirti priemoką sau rašo pats darbuotojas; už projektinę veiklą mokama ne projektiniais pinigais, o iš valstybės biudžeto asignavimų; klaidingai apskaičiuojamas valandinis darbo užmokestis; neteisingai pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, o tai lemia neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį", - teigė Valstybės kontrolė.

Papeikimai

Pernai vasarą tuometinis teisingumo ministras Rimantas Mockus „Vakaro žinioms" yra užsiminęs apie kitą epizodą: sakė, kad Kauno kalėjimo inventorizavimo paslaugos buvo nepagrįstai užsakytos per išorės tiekėją, o 35 tūkst. eurų konkursą laimėjo su „Vieningu Kaunu" susijusio asmens įmonė. Tai - vienas iš pagrindų pernai liepos pradžioje siūlyti skirti papeikimą M.Kairiui, kam G.Palucko Vyriausybė pritarė.

Po savaitės LKT vadui Vyriausybė skyrė griežtą papeikimą. Mat, žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad LKT kanclerei Ligitai Valalytei kaip skatinimo priemonę numatoma skirti didelę piniginę išmoką, tuometinis R.Mockus pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą.

R.Mockus Vyriausybės posėdyje sakė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog M.Kairys padarė pažeidimus, susijusius su tarnybinių automobilių naudojimo taisyklėmis, tai yra naudojo tarnybinį automobilį kelionei iš namų į darbą ir atgal, nors taip elgtis pakeistos taisyklės esą neleido.

Kitaip tariant, M.Kairys, neturėdamas teisinio pagrindo, suteikė tarnybos kanclerei įgaliojimus keisti tarnybinių automobilių naudojimo taisykles ir priskirti automobilius tarnybos darbuotojų naudojimui.

„Kitaip tariant, pats gyvendamas Kaune, jis į darbą tarnybiniu automobiliu važinėjo į Vilnių, o tokį leidimą gavo, kai kanclerė jo nurodymu pakeitė taisykles", - teigė R.Mockus.

Apskundė net prokurorams

Negana to, pernai vasarą Teisingumo ministerija kreipėsi į prokurorus dėl LKT veiksmų, tarnybai sudarant sutartį su įmone „Baltijos plienas" dėl Vilniaus kalėjimo aikštelės pagrindų ruošimo ir asfaltavimo darbų. Nurodoma, kad atliktų darbų apžiūros metu nustatyta, jog įmonė „Baltijos plienas" deklaravo atlikusi darbus 173 kv. m. plote, tačiau realiai esą asfaltavimo darbai padaryti mažesniame plote - 72,46 kv. m. „Tokiu atveju, matoma, kad UAB „Baltijos plienas" „užaktavo" daugiau darbų nei buvo atlikta, o LKT tokius neatliktus darbus priėmė ir už juos atsiskaitė", - nurodo Teisingumo ministerija.

Taip pat, anot ministerijos, sprendžiant iš Viešųjų pirkimų tarnybos informacijos, minėta darbų sutartis sudaryta neteisėtai, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.

Galų gale R.Mockus nusprendė G.Palucko Vyriausybei siūlyti M.Kairį atleisti, tačiau to nespėta padaryti, nes Ministrų kabinetas subyrėjo.

Tikrina toliau

Tačiau ir naujoji Teisingumo ministerijos vadovybė nepažiūrėjo į LKT veiklą pro pirštus - atlikti du vidiniai auditai.

„Laiku neatnaujinti infrastruktūros standartai, vidiniai teisės aktai ir nepakankamos finansų kontrolės priemonės - tokius esminius trūkumus nustatė Teisingumo ministerijos atliktas LKT ir Alytaus pataisos namų bendrabučio Nr. 2 rekonstravimo projekto vidaus auditas. Alytaus pataisos namų bendrabučio rekonstravimo projektas vykdomas nuo 2011 metų. Jo įgyvendinimas ne kartą buvo sustabdytas dėl finansavimo trūkumo ir teisminių ginčų. Rekonstravimo darbai atnaujinti tik 2022 m. rugpjūtį", - skelbė ministerija.

„Šių auditų išvados atskleidė sistemines valstybės finansų, projektų planavimo ir valdymo spragas. Valstybės lėšos turi būti naudojamos atsakingai ir skaidriai, todėl privalome ne tik įvertinti nustatytus neatitikimus, bet ir įgyvendinant pateiktas rekomendacijas Teisingumo ministerija ir Lietuvos kalėjimų tarnyba turi užtikrinti, kad tokios situacijos ateityje nepasikartotų", - Teisingumo ministerijos pranešime cituojama teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.

Negali atsistebėti

„M.Kairys tebeina pareigas, nors jau naujoji Teisingumo ministerijos vadovybė dėl LKT veiksmų inicijavo du auditus, kur ir vėl nustatyta pažeidimų, o dėl jų pradėti trys tarnybiniai patikrinimai. Tačiau profsąjungos apie jų baigtį neinformuojamos. Mums ir kyla klausimas, ar naujoji ministrė ketina LKT vadovą palikti poste", - „Vakaro žinioms" sakė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis.

Pasak jo, įstaigoje klimatas yra labai blogas, visų pirma dėl nepasitikėjimo vadovybe. Todėl, anot profsąjungiečio, būtina paskelbti patikrinimų išvadas, kad nepasitikėjimas būtų panaikintas. Arba kad vadovas būtų atleistas.

Leis pasitaisyti

Anot R.Garuolio, keista, kad ministrė įžvelgia sistemines spragas, tačiau nesiima jokių veiksmų prieš LKT vadovybę.

„Vakaro žinios" R.Tamašunienei priminė jos citatą, todėl pasiteiravo, ar numatoma vadovo kaita.

„Kiekvieną atskirą atvejį, kai yra nuogąstaujama, ar teisingai vykdoma veikla, ar skaidriai, efektyviai naudojamos lėšos, ar tinkamai elgiamasi su pareigūnų bendruomene... Tai tie mūsų auditai ir patikrinimai ir yra apie tai. Po patikrinimų sudarytas veiksmų planas, ką reikėtų pagerinti, patobulinti, pataisyti. LKT vadas sutiko su tuo planu ir savo ruožtu pateikė savo veiksmų planus. Manome, kad problemas išspręsime tokiu būdu: jei bus ištaisyti trūkumai, tai nelabai būtų prasmės keisti vadovą", - „Vakaro žinioms" dėstė ministrė.

Pasak jos, vienas iš M.Kairiui iškeltų reikalavimų - bendradarbiauti su profsąjungomis, įsiklausyti į jų keliamas problemas.

„Vadovas pasiruošęs tai daryti, todėl galvojame, kad įmanoma, jog jis dirbs toliau. Kaip žinome, anksčiau M.Kairiui buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos. Tačiau keitėsi ministrai, Ministrų kabinetas, kaita užsitęsė, todėl nuobaudų galiojimo laikas baigėsi. Taip, tikrai yra trūkumų, tačiau tai nėra nepataisomi dalykai. Tereikia daugiau skaidrumo, aiškumo, bendravimo su profsąjungomis, daugiau dėmesio pareigūnams", - vardino R.Tamašunienė.

Komentuoja Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Mindaugas KAIRYS:

„Kodėl mane puola profsąjungiečiai, nekomentuosiu. Nes, mano nuomone, kai kurie klausimai keliami ne atstovaujant profsąjungų interesams, o savo asmeniniams interesams. Aš net negalėčiau atsakyti, net jei ir norėčiau, nes nežinau, kuri profsąjunga, kurių pas mus yra 11, mane puola. Yra profsąjungų, kurios dirba su mumis priimdamos visus sprendimus. Bet jei tai „Solidarumas", - tai yra asmeninių interesų gynimas", - trumpai atsakė M.Kairys.

Į kitus klausimus jis pažadėjo atsakyti raštu, bet iki vakar vakaro pažado neištesėjo. Todėl taip ir liko neaišku, kaip M.Kairys planuoja ištaisyti per auditus ir patikrinimus nustatytus pažeidimus ir trūkumus, kodėl LKT veikla - su daugybe trūkumų, kaip baigėsi istorija dėl Vilniaus kalėjimo aikštelės, dėl kurios kreiptasi ir į teisėsaugą ir t.t.