Ūkio ministerija siūlo sumažinti nustatytą uždarųjų akcinių bendrovių minimalų įstatinį kapitalą nuo 10 000 litų iki 1 000 litų, sudaryti galimybę bendrovės viešus pranešimus skelbti elektroniniame leidinyje, taip pat numatyti galimybę steigiant uždarąsias akcines bendroves privalomai nešaukti steigiamojo susirinkimo.
Ūkio ministerija parengė ir pateikė Vyriausybei Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama supaprastinti uždarųjų akcinių bendrovių teisinį reguliavimą.
"Siūlomi Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - dar vienas geresnio uždarųjų akcinių bendrovių reglamentavimo, jų steigimo ir veiklos reguliavimo supaprastinimo bei informacinių technologijų panaudojimo etapas, padėsiantis lengviau ir mažesnėmis laiko bei lėšų sąnaudomis įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, skelbti jos viešą informaciją ir padidinti skaidrumą", - sako Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento direktorė Audronė Railaitė.
Įstatymo projekte taip pat siūloma numatyti galimybę su bendrovės vadovu sudaryti civilinę sutartį, įtvirtinti bendrovės vadovo atsistatydinimo tvarką, nustatyti reikalavimą uždarajai akcinei bendrovei sudaryti ir juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti jos akcininkų sąrašą, supaprastinti uždarųjų akcinių bendrovių akcijų perleidimo tvarką.
Taip pat įstatymo projekte numatyti ir kiti pakeitimai, padėsiantys spręsti praktikoje kylančius sunkumus, susijusius su Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų taikymu, ir pagerinti verslo aplinką.
Įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti 15-osios Vyriausybės veiklos programą bei Ekonomikos skatinimo planą. Rengiant įstatymo projektą atsižvelgta į "Saulėtekio" komisijos pasiūlymus, kuriems pritarė Vyriausybė.
