Vasara - sezoninio darbo metas, o sezoninis įdarbinimas neretai kvepia nelegaliais darbo santykiais. Šiemet darbdaviams jau skirta daugiau kaip pusė milijono litų baudų už veiklas, susijusias su nelegaliais darbo santykiais. Pirmųjų pozicijų pagal nelegalų darbą kitoms sferoms vis dar neužleidžia statyba ir maitinimo verslas.
Didžiąją dalį nustatytų pažeidimų sudaro ne darbas be sutarties ir nepranešus „Sodrai“, o darbas neturint verslo liudijimo ar kito individualiai veiklai privalomo dokumento. Palyginti, per birželį ir liepą iš viso nelegaliai dirbusių darbuotojų nustatyta apie 200, daugiau nei pusė iš jų dirbo be verslo liudijimo. Palyginti su praėjusių metų to paties laikotarpio duomenimis, per du vasaros mėnesius nustatyta ir mažiau ūkininkų ūkiuose dirbusių nelegalų - 7, tuo metu pernai - 12.
Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta, kad už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį darbdaviui gresia bauda nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. litų. Už pakartotinį pažeidimą bauda gali išaugti iki 20 tūkst. litų.
„Baustinas ne tik nelegalus - nepasirašius sutarties ir nepranešus „Sodrai“, bet ir nedeklaruotas darbas. Tendencija slėpti realų darbo laiką, o kartu ir mokesčius, ryškėja jau trečius metus. Nors bauda už šį pažeidimą mažesnė, nuo 500 iki 5 tūkst. litų, tačiau pasekmės - panašios: negauti vokelio ar valstybės paramos nelaimingo atsitikimo darbe atveju, jei jis įvyktų ne oficialiu darbo laiku“, - teigia Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Gabrielė Banaitytė.
Pasak jos, daugiausiai nelegalių darbo santykių mobiliose darbo vietose (statyba, medienos ruoša ir pan.), taip pat aptarnavimo veikloje (maitinimas, apgyvendinimas), ypač sezono metu, automobilių remontas. Žemės ūkyje šiek tiek sumažinti nelegalų darbą padėjo paslaugų kvitai.
Nors nuolat teigiama, kad ekonomika gerėja, nelegalus darbas lietuvį vis dar vilioja labiau nei socialinės garantijos. „Siaurai suvokiamas trumpalaikis finansinis efektas - pagrindinis tiek nelegalaus, tiek nedeklaruoto darbo variklis. Ir darbuotojas, ir darbdavys siekia asmeninės naudos - sutaupyti mokesčių sąskaita. Tačiau nesurinkti mokesčiai yra ugdymo, gydymo, transporto ir pan. paslaugų trūkumas ar nepakankama kokybė, mažos pensijos, auganti valstybės skola ir t.t. Pagaliau, žvelgiant į tolesnę perspektyvą, oficialus darbas užtikrina darbuotojui senatvės ar netekto darbingumo išmokas“, - teigia G.Banaitytė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
