Mažos gudrybės padeda sutaupyti daug kuro

Degalų kainoms pasiekus nepadoriai dideles aukštumas vairuotojams tenka prisiminti kurą taupyti padedančias nedideles gudrybes, kurios senais gerais laikais nebuvo tokios aktualios kaip šiandien.

Kokių gudrybių griebiasi taupumą vertinantys vairuotojai? Kurios jų išties efektyvios, o kurios gana rizikingos? Apie tai šios dienos „Greityje“.

Kurą ryja ir padangos

Taupiai naudoti kurą padeda daugybė veiksnių. Pasak lenktynininko Giedriaus Kriptavičiaus, taupyti nusprendusiam vairuotojui pirmiausia derėtų įsitikinti, ar pakankamai pripūstos automobilio padangos.

„Jei padangos nebus pripūstos tiek, kiek rekomenduoja gamintojas, kuro bus sunaudojama daugiau, - teigė G.Kriptavičius. - Oro kiekį padangose reikia tikrinti reguliariai. Turi būti tvarkinga ir ratų geometrija, nes priešingu atveju kuro sąnaudos taip pat didės“.

Automobilis daugiau kuro sunaudos, jei bus apautas ir per plačiomis padangomis. Žieminių padangų - didesnis protektorius, didesnis pasipriešinimas, todėl žiemą vairuotojai kurui visuomet išleis daugiau pinigų. Daugiau kuro žiemą sunaudojama ir specifinėms reikmėms: pvz., langams atitirpinti.

Ne visi mitai - teisybė

Dažnas vairuotojas, artėdamas prie šviesoforo, pavarų svirtį perjungia į laisvą poziciją - taip tikisi sutaupyti lašą kitą benzino.

G.Kriptavičiaus teigimu, toks įsitikinimas yra klaidingas.

„Riedant laisva pavara sąnaudos nemažės, nes tokiu atveju variklis vis tiek dirbs ir eikvos kurą kaip ir automobiliui stovint užvestu varikliu, - aiškino G.Kriptavičius. - Įjungus laisvą pavarą automobilis rieda, atrodo, kad nėra jokių apsukų, tačiau sutaupyti tai nepadeda. Kai yra galimybė, jau geriau atleisti greičio pedalą ir važiuoti neišjungus pavaros - tada variklis suksis iš transmisijos ir degalų nenaudos“.

Sunaudojamo kuro kiekiui įtakos turi ir mašinos dydis, ir svoris. Todėl taupiesiems patariama rinktis nedidukus automobilius. Taupų važiavimą, pasak G.Kriptavičiaus, lemia ir vairuotojo patirtis: žinojimas, kada atleisti greičio pedalą, kada stabdį paspausti, vengimas staiga susukti vairą.

Langus gali tekti užkalti

Vairuotojai pastebi, kad kuro sąnaudos padidėja ir važiuojant pravertais langais, nes automobilis susiduria su didesniu oro pasipriešinimu. Negi, kuro kainoms vis augant, langus teks užkalti?

„Važiuojant pravertais langais kuro sąnaudos didėja lygiagrečiai su automobilio greičiu - kuo greičiau vairuotojas važiuoja, tuo daugiau sunaudojama ir kuro, - sakė G.Kriptavičius. - Jei pravertais langais šimtą kilometrų per valandą greičiu nuvažiuosite apie šimtą kilometrų, uždarytais langais važiuojantis automobilis, turėdamas tokį pat kuro kiekį, nuvažiuos didesnį atstumą“.

Oro pasipriešinimą sustiprina bei kuro sąnaudas didina ir bagažinė ant mašinos stogo. Todėl taupyti apsisprendusiems vairuotojams derėtų atsisakyti minčių ant mašinos stogo gabenti dviračius ar kitą bagažą.

Taupieji netenka komforto

Važiavimas preciziškai taupant degalus gali tapti tikra kančia, todėl kiekvienas vairuotojas pirmiausia pasveria, ko jis netenka taupydamas. O netenka daug. Visų pirma, komforto. Užsidaręs langus taupus vairuotojas neįsijungs ir kondicionieriaus, nes šis, bjaurybė, taip pat siurbia degalus.

G.Kriptavičiaus skaičiavimais, įjungtas kondicionierius kuro sąnaudas šimtui kilometrų padidina bent litru benzino.

„Jei mašina silpna, jei variklis litrinis, tai kondicionieriaus įjungimas joje išties labai jaučiamas - įjungus kondicionierių tokia mašina tarsi prigęsta“, - juokėsi G.Kriptavičius.

Dujos atsipirko jau dukart

Šilalės rajono Kaltinėnų miestelyje gyvenantis užkietėjęs vairuotojas ir visų kitų galų meistras Petras Dargis jau seniai spjovė į benziną ir važinėja dujomis. Į savo „KIA Picanto“ su 1 litro varikliu dujų įrangą jis įsidėjo prieš trejus metus.

„Daug kas atkalbinėjo - sakė, kad važinėjant su tokiu varikliu nė dujų nereikia, - prisiminė P.Dargis. - Tačiau aš nesileidau perkalbamas. Kodėl turiu už kurą mokėti dvigubai brangiau, jei galiu mokėti dvigubai pigiau?“

Dujų įranga, kainavusi 2,1 tūkst. litų, atsižvelgiant į dujų ir benzino kainų skirtumą, per trejus metus P.Dargiui jau atsipirko du kartus. Dabar jau ima atsipirkti trečiąkart.

Sveikiau ir kišenei, ir varikliui

P.Dargis iš kuro kainų skirtumo išlošdavo ir prieš septynerius metus, kai važinėjo automobiliu „Volkswagen Golf“ su 1,3 litro varikliu.

„Tada už dujų įrangą sumokėjau 1 tūkst. litų, - pasakojo P.Dargis „Greičiui“. - Ši įranga man atsipirko vos per pusmetį, nes staiga pabrango benzinas, o dujos brangti neskubėjo“.

Dujų įranga šiam vairavimo asui taip greitai atsipirko dar ir dėl to, kad jis iš Šilalės rajono Kaltinėnų miestelio kasdien važiuodavo į darbą Šiauliuose. Dujomis maitinamas golfukas per savaitę įveikdavo apie 1 tūkst. kilometrų.

Oro maiše - lyg ant sparnų

Tolimos kelionės P.Dargiui padėjo atrasti dar vieną gudrybę, padedančią sutaupyti degalų. Pavijęs kokį tolimųjų reisų vairuotoją P.Dargis savo automobiliu kone prilipdavo prie vilkiko, o į susidariusį oro maišą patekęs golfukas skriedavo lyg ant sparnų be jokio oro pasipriešinimo.

„Paskui vilkikus paprastai važiuodavau apie devyniasdešimt kilometrų per valandą greičiu, nes tokiu greičiu, naudodamiesi autopilotu, dažniausiai važiuodavo ir vilkikų vairuotojai, - pasakojo P.Dargis. - Kiti mėgindavo manęs atsikratyti, įsukdavo į šalikelę ir keldavo dulkes. Nusispjovęs tokius aplenkdavau ir gaudydavau kitą vilkiką“.

P.Dargis pastebėjo, kad kelionės paskui vilkikus jam padėdavo sutaupyti apie 30 proc. degalų, tačiau pripažino, kad šis būdas taupyti gana rizikingas.