Nemažai daliai lietuvių laisvalaikis kaimo sodyboje siejasi su šienavimu ir kitais darbais, kurie ilgainiui virsta varginančiu įsipareigojimu. Tačiau vis labiau populiarėjančios, kiekvieną sezoną naujų paslaugų pasiūlančios kaimo turizmo sodybos skatina keisti požiūrį į poilsį.
Sąvoka skirtingai suvokiama
Pirmąjį gegužės savaitgalį Lietuvos keliais praūžė motociklininkų kolonos, taip tradiciškai paminėdamos vasaros sezono pradžią. Ne vienas baikerių klubas šventiniam vakarėliui iš anksto užsisakė kaimo turizmo sodybas. Baikerių judėjimo ir kaimo turizmo sodybų istorija nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje beveik sutampa.
Šis sezonas Lietuvos kaimo turizmo sodyboms oficialiai jau septynioliktasis. Kaip rodo statistika, poilsis kaime vis populiaresnis, jį renkasi apie 10 proc. vietinio turizmo paslaugų vartotojų, nors kitose ES šalyse šis rodiklis yra didesnis.
Kaip „Respublikai“ sakė Kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas, lyginti mūsų poilsį kaime su užsieniu sunkoka, nes skirtingose šalyse jis nevienodai suvokiamas ir reglamentuojamas: „Pagal mūsų Turizmo įstatymą, kaimo turizmas yra apgyvendinimo paslauga, kai sudaromos sąlygos maitinimui ir poilsiui organizuoti, o Pasaulio turizmo organizacija ir daugelis Vakarų Europos šalių kaimo turizmą prilygina turizmui kaime - apima bet kurią turizmo rūšį kaimiškojoje vietovėje. Mūsų statistikoje ir apibrėžime kaimo turizmas susiaurintas iki apgyvendinimo sektoriaus, ir palyginti skaičius ar rezultatus sunku, nes kitur daug daugiau paslaugų teikėjų patenka į tą segmentą“.
Suomijoje kaimo turizmas - tai namelio nuoma poilsiui ar maitinimo paslaugos kaimo vietovėje; Olandijoje - aktyvus stovyklavimas kaime (jodinėjimas, važinėjimas dviračiais, vaikščiojimas numatytais maršrutais); Graikijoje - nakvynė su kaimiškais pusryčiais. Danijoje, Italijoje ar Lenkijoje įprasta agroturizmo sąvoka.
Kainos ir paslaugų kokybė Baltijose šalyse panašūs. Anot L.Žabaliūno, Lenkijos rinkoje paslaugos šiek tiek pigesnės, bet iš Lenkijos atvykstantys turistai teigia, kad kainos ir kokybės santykis Lietuvoje geresnis. Šį sezoną kaimo turizmo sodybų šeimininkai žada išlaikyti panašias kainas, daugelyje sodybų vidutinė apgyvendinimo paslaugos kaina asmeniui yra 30-50 litų.
Dešimt specializacijų
Pirmosios kaimo turizmo sodybos buvo dvejopos. Vienos žadėjo ramų poilsį prie miško ar ežero, o kitos teikė erdvę vestuvių pokyliams, kitoms šventėms. Šiandien svečiams siūlomos gerokai įvairesnės sąlygos ir veikla. Išskiriama dešimt skirtingų specializacijų, aibė įvairių pramogų. Sodybų savininkai paprastai siūlo ne vieną, o keletą skirtingoms svečių grupėms įdomių veiklų.
Populiarumu vis dar nepralenkiamos šeimos šventes, verslo renginius aptarnaujančios sodybos. Diduma šių paslaugų teikėjų telkiasi netoli didžiųjų miestų. Šeimoms su vaikais aktualu saugi ir švari, rami, mažųjų žaidimams pritaikyta aplinka. Šio tipo sodybos taip pat labai populiarios. Jaunimui reikia aktyvaus poilsio, o brandesni žmonės ieško ramybės. Kiekvienas ras poreikius atitinkantį variantą. Sodybų šeimininkai atsižvelgia ir į specifinių vartotojų grupių poreikius. Trumpąsias atostogas galima leisti stiprinant sveikatą - mėgaujantis pirties bei SPA malonumais, masažu, aromaterapija ir pan. Specializacijų pynę papildo pažintinis poilsis, kulinarinis paveldas, agroturizmas.
„Jau antri metai, kai kaimo turizmo sodybos ieško bendradarbiavimo su kitų paslaugų teikėjais ar verslininkais - amatininkais ir kt., kurie dirba ir gyvena kaimiškose vietovėse. Šiais metais didelį dėmesį skiriame žemės ūkio produkcijos gamintojams, ūkininkams, - pastebėjo Kaimo turizmo asociacijos prezidentas. - Kaime galima puikiai praleisti laiką ir praplėsti akiratį, įsigyti žemės ūkio produkcijos. Netoli Ariogalos esantis Žilėnų ūkis ne tik apgyvendina, bet ir turi seminarų salę, siūlo sertifikuotus mėsos gaminius su tautinio paveldo ženklu. Kitas pavyzdys, kai kaimo turizmas derinamas su žemės ūkio gamyba, yra Senosios Gegužinės ūkis Kaišiadorių rajone. O Gedvilo sodyba Trakų rajone, vienas iš mūsų flagmanų, sumaniai išnaudoja gamtinę infrastruktūrą, naudojasi turbūt visais Aukštadvario regioninio parko gamtiniais ištekliais ir kuria puikius kaimo turizmo produktus - poilsiautojams siūlo ekskursijas, edukacines programas, vaikų stovyklas“.
Kai kurie sodybų šeimininkai nusprendžia atsisakyti švenčių segmento, keičia specializaciją. Taip jie laimi ne tik daugiau ramybės, bet ir sodybos lankomumą ne tik savaitgaliais. Kai daugiau veiklos, poilsiautojams didesnė pagunda ilgiau užtrukti sodyboje. Ši tendencija ryškesnė turistų pamėgtuose regionuose, kurie sutampa su saugomomis teritorijomis ar nacionaliniais parkais. Čia neretai apsistojama ne vien savaitgaliui, bet ir savaitei ar net ilgesniam laikui.
Jaunesni nei Vakarų Europoje
Kai Lietuvoje kūrėsi kaimo turizmas, sodybas poilsiui pritaikė daugiausia vietos gyventojai. Ir šiandien jiems ši veikla teikia papildomas pajamas. Į turizmo nišą taip pat investavo pasiturintys asmenys, nebūtinai užsiimantys žemės ūkio veikla. Jiems kaimo turizmo paslaugos plėtra yra finansinė investicija į nekilnojamąjį turtą, verslo modelis. Trečiajai grupei kaimo turizmo sodybos tapo pajamų šaltiniu siekiant išlaikyti turimą infrastruktūrą - pradžioje žmonės planavo sodyboje atostogauti patys, bet pamatę, kiek laiko sugaišta šienaudami ir dirbdami kitus darbus, nusprendė sodybą verčiau nuomoti, kad ji generuotų pajamas.
„Motyvai, dėl kurių plėtojamas kaimo turizmas, labai skirtingi, ir negalima sakyti, kad kuris nors yra geras ar blogas“, - teigė L.Žabaliūnas. Kelerius pastaruosius metus pastebima, kad naujos sodybos kuriamos aktyviai pasitelkiant struktūrinės ES paramos lėšas, į kaimo turizmą ateina jaunesni žmonės. Ekspertus ši tendencija džiugina, nes ji pranašauja verslo gyvybingumą.
Kaimo turizmo asociacijos, kuri vienija apie 60 proc. sektoriaus verslininkų, narių vidutinis amžius siekia apie 52,5 m. Vakarų Europoje agroturizmu verčiasi gerokai vyresni žmonės. Pvz., Didžiojoje Britanijoje jiems per 63 m., todėl pagrįstai nerimaujama, kas tęs pradėtą veiklą. „Lietuvoje dar nejaučiame, o Vakaruose kaimo turizmo paslaugos tęstinumas jau problema. Verslą nupirkti sudėtinga, nes nekilnojamojo turto kainos aukštos, atsiperkamumo laikotarpis siekia keliasdešimt metų“, - įžvalgomis dalijosi Kaimo turizmo asociacijos prezidentas.
Svečias - geriausias ekspertas
Kaimo turizmo asociacija gegužės 22 dieną Mažeikių rajone rengia oficialų sezono atidarymą, kuriame laukiami ne tik sodybų šeimininkai, bet ir plačioji visuomenė. Rudeniop, kaip ir kasmet, bus išrinktos kelios geriausios sodybos. Rinkimai vyksta remiantis svarbiausiais ekspertais - poilsiautojais. Jie savo nuomonę apie aplankytas sodybas gali pareikšti kaimo turizmui skirtoje svetainėje „Atostogoskaime.lt“. Pernai daugiausiai teigiamų atsiliepimų sulaukė „Vilaitė“ (Prienų r.) - už kokybiškai surengtas šventes; „Bertašiūnų vienkiemis“ (Druskininkų sav.) - už įvairią kultūrinę veiklą; „Girelė“ (Šiaulių r.) - užsienio turistų ypač girta už apgyvendinimo paslaugas ir maitinimą.
Poilsį kaime organizuojantys verslininkai tiki, kad verslo plėtrai dar yra erdvės. Turiningos atostogos kaime gali sudominti ne tik daugiau vietos žmonių, bet ir turistų iš užsienio. Apie galimybę ilsėtis Lietuvos kaime jie sužino per parodas, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos rengiamus turizmo galimybių pristatymus tikslinėms auditorijoms. Toks pristatymas neseniai buvo surengtas Kazachstane, Almatoje.
Rytų rinkos - Rusija, Baltarusija ir kt. - vertinamos kaip perspektyvios turizmo paslaugų vartotojos. Ar turistų iš Rusijos nestabdys politinis fonas? „Meluočiau sakydamas, kad nerimo nėra. Kol kas palyginti su praėjusių metų užklausomis pasikeitimų nėra, ar išliks auganti skaičių dinamika, pamatysime vasaros mėnesiais, kai pradės važiuoti poilsiautojai. Visas turizmo sektorius vasaros sezono laukia su nekantrumu ir tikisi, kad situacija drastiškai nesikeis“, - „Respublikai“ sakė L.Žabaliūnas. Pasak jo, svečiams iš Rusijos gerai žinomas pajūrio regionas, didieji miestai, juos nesudėtinga sudominti gamta, saugomomis teritorijomis, nacionaliniais parkais bei jose esančiomis sodybomis.
Skaičiai
● Prieš dešimt metų poilsiautojus priiminėjo 437 kaimo sodybos, o šių metų pradžioje jų buvo 620.
● Pernai kaimo turizmo sodybose apsilankė beveik 276 tūkst. svečių, tai 5,8 proc. daugiau negu ankstesniais metais. Viešnagės trukmė vidutiniškai siekė 1,9 paros.
● Daugiau nei 90 proc. visų poilsiautojų yra vietos gyventojai, pamažu daugėja svečių ir iš užsienio, ypač Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Latvijos.
● Daugiausia kaimo turizmo sodybų sutelkta Ignalinos, Klaipėdos, Molėtų, Trakų, Utenos, Zarasų rajonuose.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
