Seime registruotos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos, kuriomis siūloma gerokai padidinti baudas vairuotojams, viršijantiems leistiną greitį. Pasak projekto autorių, greičio viršijimas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios vyksta nelaimės keliuose. Tačiau šalies vadovai, kuriuos Vadovybės apsaugos departamento vyrukai vežioja su vėjeliu ir dažnai sukelia avarines situacijas, ir toliau skraidys. Jiems greičio ribojimas negalioja.
Mes - ES dugne
Seimo narys Antanas Matulas (projektą pasirašė ir parlamentarė Vida Marija Čigriejienė) aiškina, kad baudas kelių gaidžiams reikia griežtinti, nes dėl greičio viršijimo Lietuvoje užregistruojama vis daugiau eismo įvykių, kuriuose susižeidžia ar žūva žmonės.
Nuo 2010 metų Lietuvos keliuose žuvusiųjų skaičius didėjo ir 2012 metais pasiekė 10,1 žmogaus 100 tūkst. gyventojų (2011 metais 100 tūkst. gyventojų teko 9,3 žmogaus, 2010 metais - 9,2). 2012 metais buvo nustatyta 102,3 tūkst. greičio viršijimo atvejų, tai sudarė 30 proc. visų Lietuvoje 2012 metais nustatytų kelių taisyklių pažeidimų. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų, 2012 metais buvo 100 žmonių ir Lietuva pagal šį žuvusiųjų skaičių ES yra 27 vietoje iš 27.
Dvejopi standartai
„Respublikai“ paklausus, ar būtų griežčiau vertinami ir, pavyzdžiui, valstybės vadovus vežiojantys Vadovybės apsaugos departamento darbuotojai, A.Matulas kažkodėl supyko. Jam nesuvokiama atrodo, kad valstybės vadovai galėtų susiplanuoti darbotvarkę kitaip, kad, pavyzdžiui, premjerui Algirdui Butkevičiui ar jo pirmtakui Andriui Kubiliui automobiliu iš Klaipėdos į Vilnių netektų parlėkti per dvi valandas. Arba buvo plačiai nuskambėjęs atvejis, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė iš Vilniaus į Krokuvą beveik 800 km nulėkė per 8 valandas, mat vėlavo į Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio laidotuves. Tada vidutinis (net ne maksimalus) jos greitis buvo 150 km/h.
„Mes dirbame rimtai, o jūs spektaklį norite padaryti. Negi aš teiksiu pataisas, kad kas nors išvažiuotų anksčiau? Taisyklės yra vienodos visiems. Net jei važiuoji su švyturėliu - ar tai būtų greitosios pagalbos automobilis, ar važiuotų vadovai - vis tiek reikia laikytis eismo saugos taisyklių. Tik tiek, kad jei kas nors važiuoja su mėlynos spalvos švyturėliu, kiti vairuotojai turi jį praleisti. Aišku, piktnaudžiavimų yra. Tie patys valstybės vadovai kartais iš anksto susiplanuoja tokią darbotvarkę, kad akivaizdu, jog teks viršyti leistiną greitį. O tai piktina visuomenę. Kartais tai būna susireikšminimo reikalas, bet būna, kad kartais tikrai reikia skubėti“, - pripažino A.Matulas, net neslėpdamas, kad panašiai darbotvarkes būdamas premjeru tvirtindavosi ir jo partijos pirmininkas A.Kubilius.
Laksto su vėjeliu
Tačiau juk ne vien valstybės vadovai turi neatidėliotinų reikalų, o policija stabdo tik paprastus vairuotojus. Kodėl vieni nestabdomi, o, pavyzdžiui, sunkų ligonį ar gimdančią žmoną greitai į ligoninę norintys nugabenti paprasti žmonės stabdomi?
„Buvo toks atvejis. Man teko vieną kartą vykti į konferenciją už 180 km. Išvažiavau prieš dvi valandas, po valandos vieno ministro paklausiau, kur jis yra. Jis pareiškė, kad dar Vilniuje, ir užtikrino: „Nebijok, tikrai suspėsiu“. Ir suspėjo. Vadinasi, lėkė neleistinu greičiu. Pagal visas taisykles pareigūnai gali stabdyti ir tokius automobilius, tačiau privengia, nes žino, kad gali netekti darbo. O jei paprasti žmonės gabena sunkų ligonį, vis tiek greičio viršyti negalima. Priežastis formaliai neturi jokios reikšmės. Tačiau kiekvienas policininkas turėtų į tai atsižvelgti ir galbūt su švyturėliais palydėti automobilį iki ligoninės, o ne pulti bausti“, - teigė A.Matulas.
Stabdyti gali ne visus
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius „Respublikai“ sakė, kad pastaruoju metu yra itin apribotas mėlynos spalvos švyturėlių išdavimas.
„Net ministrai neturi mėlynų švyturėlių ir negali lakstyti, nors aš to net ir nenorėčiau. Turi tik aukščiausi valstybės vadovai, saugomi ir vežiojami Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų. Nežinau, ar dažnai jie viršija greičius. Manau, kad protingai planuojant savo darbus galima išvengti neigiamų pasekmių, išvengti greičio viršijimo, nes tai kelia pavojų. Nes iš esmės policija automobilių su mėlynais švyturėliais neturi teisės stabdyti“, - konstatavo R.Sinkevičius.
Siūlomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai
Nustatyto greičio viršijimas 10-20 km/h - 100-200 litų bauda (šiuo metu bauda siekia 40-100 litų), greičio viršijimas 20-30 km/h - 200-500 litų (dabar - 100-300 litų), greičio viršijimas 30-40 km/h - bauda 500-800 litų (dabar - 400-600 litų), o neturintiems 2 metų vairavimo stažo - 500-800 litų (dabar - 400-600 litų) atimant teisę vairuoti nuo 6 iki 12 mėnesių (dabar - nuo 3 iki 6 mėnesių). Greičio viršijimas 40-50 km/h užtrauktų 800-1000 litų baudą (dabar 600-800 litų), o vairuotojams, neturintiems 2 metų stažo, - 800-1000 litų (dabar - 600-800 litų). Pastariesiems vairuotojo pažymėjimas tokiu atveju būtų atimtas nebe nuo pusės metų iki metų, o nuo metų iki pusantrų.
Nustatyto greičio viršijimas daugiau nei 50 km/h patyrusiam vairuotojui užtrauktų nebe 1000-1500 litų baudą atimant vairuotojo pažymėjimą 1-3 mėnesiams, o 1500-2000 litų ir pažymėjimo atėmimą 6-12 mėnesiams arba administracinį 14 parų areštą prarandant teisę vairuoti metams vietoj dabar galiojančių pusės metų. Jauniems vairuotojams bauda siektų nebe 1000-1500 litų, o 1500-2000 litų, ir vairuotojo pažymėjimas būtų atimtas nebe iki pusantrų metų, o iki 2. Greičio viršijimas 50 ir daugiau km/h vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti, kainuotų 2000-3000 litų vietoj dabartinių 1500-2500 litų bei administracinį 20-30 parų areštą.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
