Seimui teikiamas naujos redakcijos Tautinių mažumų įstatymas. Jo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) atstovaujantis Seimo narys Jaroslavas Narkevičius.
Projekte siūloma įteisinti, kad Lietuva, atsižvelgdama į tautinių mažumų interesus, įstatymų nustatytais pagrindais garantuoja: teisę į valstybės paramą ugdyti tautinę kultūrą ir švietimą; teisę mokytis gimtąja kalba, sudarant sąlygas turėti ikimokyklines įstaigas, pamokas ir bendrojo lavinimo mokyklas, taip pat grupes, fakultetus ir filialus aukštosiose mokyklose, rengiančiose auklėtojus, mokytojus bei kitus tautinių bendrijų poreikiams tenkinti reikalingus specialistus.
Dokumente taip pat kalbama apie tautinių mažumų teisę į spaudą ir informaciją gimtąja kalba; teisę išpažinti bet kurią religiją ar neišpažinti jokios, atlikinėti gimtąja kalba religines apeigas bei nacionalinius ritualus; teisę jungtis į tautines kultūros asociacijas; teisę į kultūrinius ryšius su tautiečiais už Lietuvos Respublikos ribų.
Įstatyme siūloma įrašyti tautinių mažumų teisę būti atstovaujamiems visų pakopų valstybinės valdžios organuose, remiantis visuotinių, lygių ir tiesioginių rinkimų principais. Projekte siūloma taip pat įtvirtinti teisę visų tautybių Lietuvos Respublikos piliečiams eiti bet kurias pareigas valstybinės valdžios ir valdymo organuose, įmonėse, įstaigose bei asociacijose.
Naujos redakcijos Tautinių mažumų įstatyme reglamentuotas ir tautinių mažumų kalbų vartojimas. Pagal projektą, administracinių teritorinių vienetų, kuriuose kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos vartojama tos tautos mažumos (vietinė) kalba. Tautinių mažumų įstatyme siūloma įteisinti, kad tokiuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos (vietine) kalba.
Dokumente siūloma numatyti, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, "gaudamas pasą, laisvai pasirenka savo tautybę pagal tėvų ar vieno iš jų tautybę, niekas negali būti verčiamas įrodinėti savo tautybės, versti atsisakyti tautybės draudžiama".
Iki 2010 m. sausio 1 d. tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir laisves reglamentavo 1989 m. lapkričio 23 d. priimtas ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. sausio 29 d. papildytas ir pakeistas Tautinių mažumų įstatymas.
Nuo šių metų sausio 1 d. šis įstatymas neteko galios, todėl iškilo būtinybė priimti naują Tautinių mažumų įstatymą.
